naujas eksperimentas: mityba augalinės kilmės produktais

eilinį kartą prisigalvojau dalykų.

prieš tai

prieš daugiau nei mėnesį, spalio 17d., nusprendžiau pradėti 30 dienų trukmės eksperimentą, kurio esmė buvo pakeisti mitybą iš, pavadinkime, įprastos, į sudarytą tik iš augalinės kilmės produktų (sąvokos veganizmas vengiu sąmoningai, nes ji savyje talpina gerokai daugiau, negu augalinės kilmės produktų valgymą, o tai jau yra atskira tema).

dauguma mano sumanymų, susijusių su mityba, dažniausiai būna itin sunkiai įgyvendinami ir įprastai jų įvykdyti aš nesugebu. tai šis taip pat nebuvo išimtis. viskas truko gal savaitę, po to baigėsi, po to vėl prasidėjo beveik savaitei, po to vėl baigėsi. ir taip toliau. viską suverčiau tam tikroms nepalankioms aplinkybėms. bet čia ir arkliui aišku, kad ne aplinkybės buvo nepalankios, o man tiesiog pritrūko jėgų priimti atitinkamus sprendimus tam tikrais laiko momentais.

didžiausia problema nebuvo kepsniai. didžiausia problema buvo pieniškas šokoladas ir tona sūrio ant picos gabaliuko ar jos papločio krašte. kitaip tariant, atsisakyti pieno produktų man buvo ženkliai sunkiau, negu nevalgyti mėsos. na ir saldumynai: tas pats pieniškas šokoladas, įvairūs kepiniai (su kiaušiniais). taip, galima valgyti juodą šokoladą, kitus dalykus. tačiau tai nėra tas pats. todėl mano atveju tai buvo didžiausia problema.

tikslai

šis eksperimentas turėjo nemažai skirtingų tikslų. dauguma jų buvo įvairūs mitai, teiginiai, gal kažkiek tikrų faktų, kurių teisingumą man labai rūpi išsiaiškinti. Apibūdinsiu pagrindinius.

  • teiginys: augalinė mityba yra vienareikšmiškai nepakankama žmogaus organizmui.

šį teiginį esu girdėjęs milijoną kartų. kaip ir visus kitus, susijusius su juo: neįmanoma surinkti pakankamo baltymų kiekio ir bla bla bla. tačiau aš manau, kad yra nebūtinai taip. kodėl taip manau? todėl, kad yra pavyzdžių, rodančių, kad vien tik augalinės kilmės produktais besimaitinantis asmuo gali ne tik sėkmingai išgyventi mėnesį ar metus, bet ir įveikti ultraman varžybas (daugiau, negu ironman). taigi, kadangi yra taip stipriai skirtingų nuomonių, nusprendžiau, kad paeksperimentuosiu pats ir pasidarysiu savo išvadas.

aš manau, kad užsiimant šiuo reikalu su protu, t.y. šiek tiek pasiskaičiavus, nieko trūkti neturėtų. iš kur kyla problemos? manau, kad problemos kyla tada, kai žmogus sugalvoja staiga pereiti prie augalinės mitybos, bet neapgalvoja to, kiek reikės valgyti. akivaizdu, kad susirinkti savo dienos energijos normą iš augalinės kilmės produktų yra žymiai sunkiau, negu iš gyvulinės kilmės produktų. todėl misdamas dviem bananais, sauja riešutų ir salotos lapu per dieną ilgainiui, akivaizdu, žmogus nusilpsta ir prasideda sveikatos problemos.

imdamasis šio eksperimento kas dieną apytiksliai skaičiavau gaunamų kalorijų bei suvartojamų baltymų kiekį. nesijaučiau nei kiek silpnesnis, nuvargęs ar dar kažkoks neigiamai paveiktas. pasigaminau skaičiuoklę, kuri automatiškai suskaičiuoja per dieną gauto maisto charakteristikas: angliavandenius, riebalus, baltymus, cukrų bei skaidulas. planuoju šį daiktą šiek tiek patobulinti, įtraukti produktų kainas, kitus dalykus ir pasidaryti kietą dalyką, kuris viską skaičiuoja ir piešia grafikus. nes aš tai mėgstu.

ir dar vienas komiškas momentas – dažniausiai, kai girdžiu diskusijas apie augalinę mitybą, dauguma žmonių staiga tampa mitybos specialistais, fiksuojančiais vitaminų ir kitų medžiagų kiekius, kuriuos suvartoja ar nesuvartoja, ir ima teigti, kad ilguoju laikotarpiu organizmui pradės trūkti vitamino b dvylika. taip pat, kad jų be galo aštrios ir milžiniškos iltys yra skirtos tikrai ne vien tik atidaryti alų, bet ir atplėšti ką tik sumedžioto laukinio padaro žalios mėsos, apaugusios kailiu, gabalą. tai šie argumentai man asmeniškai neskamba per daug įtikinančiai.

  • teiginys: 2g baltymų/kg kūno masės ne rečiau kaip kas tris valandas.

kalbu apie sportuojančius žmones. tai yra dar viena mūsų visatos konstanta, savo fundamentalumu nenusileidžianti skaičiui pi. iš tiesų, šią rekomendaciją esu girdėjęs tiek daug kartų, kad abejoti jos tikrumu galėtų tik koks nors visiškas neišmanėlis. arba aš. kitaip tariant, manau, kad žmogus puikiausiai funkcionuotų (be jokio funkcijos suprastėjimo) su 75% ar net 50% šio klasikinio siūlomo kiekio. priklausomai nuo jo aktyvumo, sporto, kuriuo užsiima, pobūdžio, ir taip toliau.

pavyzdys: tarkime, kad sportuojančio žmogaus x masė yra 90kg. 2g/kg reiškia, kad per dieną jis turėtų suvartoti 180g baltymų. ir pilnaverčių, o ne augalinės kilmės. tada būna kalbama apie aminorūgščių spektrą ir kitus dalykus. taip, jie, kaip žinia, skiriasi. bet aš nemanau (ne teigiu, o tiesiog nemanau), kad paprastam žmogui ar mėgėjiškam sportininkui tas skirtumas gali padaryti milžinišką žalą, sunaikinti jo raumeninį audinį ir taip toliau.

galbūt aš tiesiog esu labai naivus.

man dažnai atrodo, kad žmonės tiesiog kaip papūgėlės kartoja kitų sakomas frazes (ypač tas su kietais moksliniais terminais ar cheminiais dalykų pavadinimais, pavyzdžiui, gliuteInas), kai pačių galvose tuo metu beždžionėlė tranko būgnų lėkštes vieną į kitą. o paklausus kodėl ir paprašius paaiškinti, pokalbis pasibaigia.

todėl aš neteigiu, kad šis teiginys yra neteisingas. aš tiesiog naiviai manau, kad jis nebūtinai yra teisingas ir noriu šią hipotezę ištirti eksperimentuodamas pats.

taip pat man buvo (ir yra) įdomu stebėti, kaip toks mitybos įpročių pokytis veikia savijautą bendrai (ar ji pagerėja, ar pablogėja, ar nėra skirtumo), ar jaučiasi kažkoks jėgų ir energijos deficitas sportuojant, lipant laiptais ar tiesiog atliekant įvairias kasdienes užduotis (tiek fizines, tiek protines).

bandykite dar kartą

kadangi ryžto ir jėgų užteko šį eksperimentą tęsti su pertraukomis viso labo vos kelias savaites, tai akivaizdu, kad

jūsų bandymas neatsakė į jokius klausimus. bandykite dar kartą. 

todėl mėginsiu vėl.

kiti pastebėjimai

toks mitybos būdas gerokai apkarpo aibę prekių, kurias galiu pirkti parduotuvėje. seniau niekuomet apie tai nepagalvojau. apie tai, koks yra augalinės ir ne augalinės kilmės produktų santykis parduotuvės lentynose.

taip pat supratau, kad teks gerokai daugiau iš anksto pasidomėti įvairiais produktais, jų savybėmis, įmanomais patiekalais ir paruošimo būdais. kitaip tariant, pačioje pradžioje, bent jau man, viskas nėra taip akivaizdu ir paprasta.

kruopštus maisto produktų etikečių nagrinėjimas neišvengiamai mestelėjo dar vieną mintį:

kiek daug visokio šūdo yra prikišta į maistą, kurį vartoju kasdien.

bet, aišku, kam tai rūpi.

pabaiga

taigi, kaip ir minėjau, pabandysiu dar kartą. tam paskirsiu atskirą skyrelį šiame blog’e apie augalinę mitybą ir ten talpinsiu visus su tuo susijusius įrašus. o rašyti čia, pasirodo, yra apie labai daug ką.

remigijus

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: