disciplina, valia ir motyvacija

visi trys pavadinime išvardinti dalykai yra svarbūs įvairiuose žmogaus gyvenimo aspektuose. dažnai jų buvimas/nebuvimas gali vienareikšmiškai nulemti įvairių sumanymų baigtį net nepradėjus tų sumanymų vykdyti.

man yra smalsu, ką apskritai šios sąvokos reiškia. taip pat įdomu suprasti, kaip ir iš kur šie dalykai atsiranda žmogaus gyvenime, kaip yra susiję tarpusavyje. na ir galiausiai, kokiais būdais galima juos puoselėti.

taigi, šiame įraše pamėginsiu atsakyti šiuos iškeltus klausimus.

motyvacija

motyvaciją apskritai, manau, galima suprasti dvejopai. todėl labai svarbu pačioje pradžioje apibrėžti, ką turiu galvoje sakydamas šį žodį. pastebėjau, kad žmonės šią savoką suvokia bei naudoja dvejopai:

  • motyvacija kaip priežastis tam tikram elgesiui.

pavyzdžiui: berniukas nori triratuko. berniuko dėdė duoda jam kasdien po eurą ir sako, kad jei pastarasis eurą pažers ne mainais už kramtoškes kiosko darbuotojai, o pasidės į taupyklę, tai po tam tikro skaičiaus dienų galės triratuką nusipirkti pats.

taigi, berniukas kasdien deda eurą į taupyklę, nors norėtų jį panaudoti kitaip. ir šiuo atveju to berniuko motyvacija (t.y. priežastis tam tikram elgesiui – taupymui) yra triratukas.

  • motyvacija kaip vidinis žmogaus jausmas, skatinantis tam tikrą elgesį.

pavyzdžiui: petras nori pradėti sportuoti. jis įsijungia youtube ir pasižiūri kokio nors žmogaus kūno transformacijos (t.y. nuotraukų, vaizduojančių kūno formos kitimą laike, rinkinį) video ir pagalvoja:

nu čia tai geras. reikia pradėti ir man. rytoj gersiu žalius kiaušinių baltymus ir bėgsiu į krūvą laiptų! ir nusipirksiu papildų! be jų raumenys tai tikrai neaugs!

kitaip tariant, jį aplanko kažkoks vidinis jausmas ar įkvėpimasskatinantis užsiimti tam tikra veikla. šiuo atveju – sportuoti.

taigi, kalbėdamas apie motyvaciją, aš galvoje turiu būtent antrąją interpretaciją, t.y. kai ji yra suvokiama kaip tam tikras vidinis žmogaus išgyvenimas ar stimulas, sukeliantis ypatingą norą elgtis vienaip ar kitaip. toliau tekste minėdamas žodį “motyvaciją” galvoje turėsiu būtent pastarąją reikšmę.

disciplina

šią savoką parašiau pačią pirmą ne atsitiktinai, o turėdamas galvoje, kad jos reikšmė yra pati svarbiausia. bet apie reikšmes vėliau. dabar tiesiog pamėginsiu apibrėžti, kas per dalykas ta disciplina yra.

galvoju apie patį lakoniškiausią būdą apsakyti šios sąvokos reikšmę. geriausia, kas gali ateiti į galvą, yra tai:

  • disciplina – taisyklių rinkinys.

apibrėžimas labai trumpas, tačiau manau, kad talpina nei kiek ne per mažai informacijos savyje ir bent jau bendrai šnekant nereikalauja absoliučiai jokių patikslinimų.

taigi, jeigu disciplina yra taisyklių rinkinys, tai laikytis disciplinos, vesti disciplinuotą gyvenimo būdą ar tiesiog būti disciplinuotam žmogui reiškia ne ką kito, bet pastovų (o ne momentinį) tų taisyklių laikymąsi. tuo tarpu disciplinos nebuvimas reiškia visiškai nekontroliuojamą (būtent: ne laisvą, o nekontroliuojamą, nes tai yra stipriai skirtingos sąvokos) elgesį.

taisyklių rinkinių yra šimtai milijonų. jie yra visur aplink: darbo sutartys, gramatika, kirčiavimas, dešimt dievo įsakymų, hamurabio teisynas, visi tie niekuomet neskaitomi tekstai, kuriuos privaloma praskrolinti iki apačios, kai siekiama įsirašyti tam tikrą programinę įrangą į kompiuterį, ir begalės kitų pavyzdžių.

disciplina juk taip pat yra rinkinys taisyklių, nusakančių, ką ir kada daryti, ko ir kada nedaryti, kas galima, o kas draudžiama, ir taip toliau. taigi manau, kad parinkdamas tokį apibrėžimą per daug nenukrypau nuo šios sąvokos reikšmės.

valia

na ir paskutinė (bet tikrai ne mažiausiai reikšminga) sąvoka yra valia. pastarąją apibrėžti taip pat, manau, galima gana trumpai bei aiškiai:

  • valia – gebėjimas laikytis taisyklių.

įprastai jeigu žmogus geba nuo žemės pakelti 200 kilogramų masės objektą yra sakoma, kad jis turi jėgos. taip pat jeigu žmogus geba bėgti be sustojimo 100 kilometrų yra sakoma, kad jis turi ištvermės. jeigu vaikas jau sugeba žiūrėdamas į tekstą garsiai ištarti jį sudarančius žodžius, yra sakoma, jog jis moka skaityti, kitaip tariant, turi gebėjimą skaityti.

būtent taip aš įsivaizduoju ir valią. jeigu kažkoks žmogus geba laikytis tam tikrų taisyklių, aš laikau, kad žmogus turi valios. lygiai taip pat, kaip tas, keliantis 200 kg turi jėgos, tai gebantis laikytis taisyklių turi valios.

gebėjimus, kaip žinia, juk galima ugdyti. na, bet apie tai vėliau.

iš kur jie atsiranda?

kitas mane dominantis šios trijulės aspektas yra jų atsiradimo šaltinis. todėl pamėginsiu trumpai aptarti kiekvieną iš jų.

  • motyvacija

ši yra pati neatsakingiausia. pasirodo atsitiktinai, labai trumpam ir dažniausiai tada, kai žmogus yra patogumo būsenoje. ne visuomet, bet dažniausiai.

pavyzdžiui: žmogus sėdi ant sofos, geria arbatą, kramto sausainius ir žiūri filmą apie boksininką rokį. pastarasis filme pasiekia savo tikslų po didelių kančių bei vargo. visos tos istorijos stebėjimas žiūrovo viduje įžiebia tam tikras motyvacijos kibirkštis: rokio istorija įkvepia ir jį pasikaustyti tokiu pačiu ryžtu ir nebūtinai sporto srityje. tačiau filmas pasibaigia, žiūrovas išjungia televizorių ir nueina pasiimti antrą pakelį sausainių.

kitaip tariant, motyvacija mėgsta rodytis tada, kai iš tikrųjų nereikia imtis veiksmų. ji yra tik klastingas kurstytojas, tačiau ištikus sunkumams jos padai bus ataušę anksčiausiai.

taip yra todėl, kad motyvacija dažniausiai yra susieta su rezultatu, tačiau ji nežino apie pastangas. kai žmogus ekrane mato sėkmingą verslininką, jis netrokšta bemiegių naktų, sunkaus darbo ar rizikingų sprendimų priėmimo. žmogus nori raudono kilimo į vakarėlį, nuotraukos su mojoto bonke arba prabangaus automobilio. toks sėkmingo verslininko paveiklsas dažniausiai galimai sužadina žmoguje motyvaciją. tačiau dažnai susidūrus su pačiu pirmu sunkumu motyvacija išgaruoja.

panašiai jaučiausi savo šimto dienų iššūkio laikotarpio metu. pradžioje visa tai atrodė labai nuostabus sumanymas, buvau motyvuotas, norėjau rezultato ir visų tų gerųjų efektų, kuriuos to sumanymo vykdymas man suteikė. tačiau galiu patvirtinti, kad motyvacijos nė kvapo nebebūna tuomet, kai yra sunku. pavyzdžiui, kai reikia bėgti lietingą ankstų rytą, verstis anksti iš lovos ir taip toliau.

  • disciplina

disciplinos toli ieškoti nereikia. kadangi pastarąją apibrėžiau kaip taisyklių rinkinį, tai galiu teigti, kad ją galima tiesiog išsigalvoti sau pačiam.

pavyzdžiui: žmogus susigalvoja, kad nuo pirmadienio kelsis lygiai 5 valandą ryto ir nebespaus žadintuvo atidėjimo mygtuko. kitaip tariant jis sugalvoja taisyklę, kurios žada laikytis.

taisyklių yra (ir gali būti) apstu: tu tik laikykis.

  • valia

kadangi valią apibrėžiau kaip gebėjimą laikytis taisyklių, tai yra natūralu manyti, kad valia atsiranda taip pat ir iš ten pat, kaip ir visi kiti gebėjimai. kaip?

pavyzdžiui: ko reikia, kad atsirastų gebėjimas skaityti? ir iš kur iš viso jis atsiranda?

  1. egzistuoja tam tikra taisyklių visuma. pavyzdžiui: ženklas “a” tariamas kaip garsas [a], ženklas “j” tariamas kaip garsas [jot] ir taip toliau.
  2. jeigu žmogus dar neturi gebėjimo skaityti, tai reiškia, kad jis dar neturi gebėjimo to taisyklių rinkinio taikyti praktikoje. 
  3. žmogus ima bandyti, t.y. akimis sutikti ženklus ir taikydamas taisykles, apibrėžiančias, kaip tą ženklą ištarti, priskirti tiems ženklams garsus.
  4. po tam tikro laiko ir tam tikro praktikos kiekio žmogus galiausiai įgauna gebėjimą skaityti.

būtent taip įsivaizduoju ir valią. lygiai taip pat, kaip skaitymo taisyklės nurodo, kaip tarti ženklą “a”, tai žmogaus išsigalvotos disciplinos taisyklės nurodo jam, kelintą valandą reikia pajudinti savo kūną iš lovos, kuriomis savaitės dienomis bėgti, ką dėtis į burną ir ko ne (ir ne tik kalbant apie maistą), rūkyti ar nerūkyti, pirkti ar nepirkti, mėtyti bykus bei šiukšles ant žemės ar nemėtyti ir taip toliau.

labai dažnai susiduriu su nuomone, kad valia yra kažkas, ką gauna tik išskirtiniai žmonės. ji laikoma kažkokia įgimta dovana, kuria gali džiaugtis tik išrinktieji. valia dažnai yra įsivaizduojama kaip tėvai ar kaimynai: tu šiandien juos arba turi, arba ne.

todėl manau, kad sakyti

“norėčiau ir aš tiek daug valios turėti.”

yra visiškai tas pats, kas sakyti

“norėčiau ir aš mokėti skaityti.”

šiuo elementariu pavyzdžiu noriu perteikti mintį, kad valia nėra kažkas, ką žmogus turi arba neturi. valia yra gebėjimas, kurį galima tobulinti. ji nėra dovana, skirta tik išrinktiesiems. valia nėra odos, plaukų ar akių spalva, apspręsta visiškai genetiškai ir iš anksto. ją galima ugdyti. 

bent jau man taip atrodo.

todėl valia atsiranda lygiai taip pat, kaip atsiranda gebėjimas skaityti: per praktiką. kaip norėdamas mokytis skaityti vaikas turi tiesiog imti žodžius ir taikyti garsų dėliojimo taisykles, taip norėdamas ugdyti valią žmogus turi imti ir laikytis susigalvotos disciplinos, t.y., pavyzdžiui, atsistoti po šalto vandens srove, nebespausti snaudimo mygtuko ir taip toliau.

valia yra prieinama visiems. absoliučiai visiems, be išimčių. tik ją ugdyti nėra lengva. todėl žmonės yra linkę susikurti iliuziją, kad ją gauna tik išrinktieji, o vat jie patys tai yra vargšai, nuskriaustieji, jiems nelemta valios turėti, todėl jie ir nepasiekė (ar nepasiekia) to, ano ar trečio.

kaip juos ugdyti?

dabar, kai jau daugiau ar mažiau sugebėjau aptarti, kas yra visos trys minėtos sąvokos, bei pabandžiau nurodyti jų atsiradimo šaltinius ir aplinkybes, pamėginsiu apibūdinti, kaip būtų galima šiuos dalykus ugdyti.

  • motyvacija

motyvacijos, manau, ugdyti nelabai išeina. tai yra tik pojūtis, postūmis, kibirkštis, noras kažką įgyvendinti. noras turėti rezultatą. ir ji pasireiškia priklausomai nuo aplinkos sąlygų, matomų pavyzdžių, status quo, kur yra žmogus, ir taip toliau.

bet jos, mano manymu, ugdyti ir nereikia. ji tik parodo, kur žmogus nori eiti. o visą sunkų darbą atlieka disciplina ir valia.

  • disciplina

kadangi discipliną apibrėžiau kaip taisyklių rinkinį, tai pasakymas “ugdyti discipliną” nėra labai prasmingas. na, būtų galima tai interpretuoti kaip susigalvotų taisyklių tobulinimą. pavyzdžiui, kai nusistatomi per daug griežti reglamentai, dažnai atsiranda tam tikra psichologinė įtampa, kuri galų gale priveda prie dar blogesnių elgesio modelių, negu tie, kurie pasireikšdavo kontrolės (disciplinos, t.y. taisyklių rinkinio) nebuvimo laikotarpiu.

pats paprasčiausias pavyzdys: žmogus meta svorį. neleidžia sau valgyti to, ano bei trečio. numetęs tam tikrą skaičių kilogramų jis ima taip gausiai maitintis, kad sugrįžta atgal ne tik numesti kilogramai, bet dar ir sukuriamas papildomas jų perteklius.

tokiu atveju įžvelgčiau prasmę pasakyme “disciplinos ugdymas” – reikėtų tiesiog pasikoreguoti susigalvotų taisyklių rinkinio sudėtį.

  • valia

na, o čia galima pasakyti daugiausiai. kaip ir minėjau pateikdamas pavyzdį apie gebėjimo skaityti ugdymą, valią taip pat galima ugdyti tiesiog atliekant veiksmus ir praktikuojant elgesį, kuris tos valios reikalauja.

pati nuostabiausia ir stebėtinai elementari idėja, kurią supratau ruošdamasis maratonams bei įgyvendindamas savo šimto dienų iššūkį yra ta, kad nėra jokios sėkmės paslapties ar formulės, padėsiančios ugdyti valią. norėdamas išmokti skaityti vaikas turi skaityti. norėdamas išmokti gebėjimo laikytis taisyklių, žmogus turi imti laikytis taisyklių. elementaru.

valią ugdyti yra sunku. taip pat, kaip sunku yra auginti raumeninį audinį, kaip sunku yra ugdyti gebėjimą spręsti įvairius uždavinius, suprasti idėjas bei dėsningumus, ar daryti bet ką kito, kas reikalauja tam tikrų pastangų arba stumia žmogų lauk iš jo patogumo būsenos.

niekada nebus taip, kad visus pirmadienius buvo sunku nevalgyti šūdo, bet va būtent nuo kito pirmadienio pasidarys lengva. niekada nebus taip, kad visada buvo beprotiškai sunku praeiti pro šokoladų lentyną, o vat nuo rytojaus bus lengva. visada bus sunku ir visada tie patys išoriniai veiksniai dirgins, skatins ir sukels norą nusižengti toms taisyklėms. kad ir kokios jos būtų ir ką jos draustų.

išvados

aš toli gražu nesu pasiekęs nežinia kokių aukštumų sporte ar kitose srityse. ir aš lygiai taip pat tingiu lipti iš lovos, noriu saldainio prie kavos ir mėgstu šilumą bei miegą. aš lygiai taip pat kartais stoviu eilėje makdonalde, nes tuo momentu priimu sprendimą nesigaminti pats ir nevalgyti kitaip. ir lygiai taip pat noriu nusižengti taisyklėms, kad ir kokias jas būnu sau išsikėlęs.

aš nesu kažkoks valios guru, asketas, vienuolis ar begalinės stiprybės pavyzdys. aš tiesiog domiuosi bei nagrinėju šiuos dalykus. bandau suvokti, kad apjungęs motyvaciją su disciplina ir išsiugdęs valią žmogus gali tiek daug, kad visos ribos yra praktiškai tik fizinės.

sakydamas fizinės turiu galvoje tos, kurios apribotos realių fizinių veiksnių, pavyzdžiui, žmogus negali vaikščioti saulės paviršiumi, nes moka puikiai laikytis taisyklių ir ugdo savo valią. jis tiesiog sudegtų. ten labai šilta.

tačiau aš tikrai žinau, kad žmogus, jau trečius metus nešiojantis su savim 15kg papildomo pilvo arba dirbantis ofise, kurį iškeikė jau prieš du metus norėdamas jį palikti, tikrai gali tą padaryti. 

ir daug kitų kasdienių pavyzdžių.

remigijus

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: