100 dienų iššūkis: pabaiga. rezultatai bei išvados

šiandien yra maloniai vėsus antradienis, 2018 metų rugsėjo dvidešimt penktoji diena,  100-oji mano formalaus iššūkio diena. ši diena žymi jo pabaigą. taigi, šiame įraše bendrai apžvelgsiu:

  • pagrindinius iššūkio tikslus;
  • priemones, naudotas tikslams pasiekti;
  • tai, kaip sekėsi priemones taikyti;
  • rezultatus bei išvadas.
IMG_1791.JPG
ruduo vilniuje

šis įrašas bus paskutinis 100 dienų iššūkio aprašymų serijoje. visus juos nuo pat sumanymo pradžios galima rasti čia.

prieš pradėdamas

visų pirma noriu pabrėžti, kad įrašas nėra apie mane. jis nėra skirtas parodyti, koks aš šaunuolis, o kažkas kitas – ne. visame šitame pasakojime aš esu tik įrankis, kuris perteikia idėją, ją realizuoja.

šiuo pasakojimu ir apskritai šiuo 100 dienų iššūkiu nesiekiau prisižerti sau medalių, apdovanojimų ar titulų. tai tiesiog buvo mano eilinis bandymas atsakyti į sau rūpimus klausimus, susijusius su sportu, fiziologija, mityba, taip pat su tuo susijusia psichologija.

sumanymo tikslai

šis iššūkis turėjo labai daug įvairių tikslų. todėl pamėginsiu trumpai aptarti bent jau pačius pagrindinius. pradėsiu nuo labiau apčiuopiamų dalykų.

1. primityvaus požiūrio į sportą ir žmogaus organizmą kvestionavimas

visi, kas yra lankę sporto klubą, greičiausiai yra bent kartą savo ir nebūtinai savo noru sudalyvavęs ar sudalyvavusi persirengimo kambaryje vykstančiose paskaitose apie sportą, kurias skaito prof. habil. dr. kačiokas (ir nebūtinai). taip pat greičiausiai teko paskanauti skaniaisiais pastarųjų išmonės skanėstais internetinėje erdvėje, ofiso virtuvėje ir taip toliau.

nenoriu likti neteisingai suprastas. labai vertinu patyrusių žmonių pastabas bei išmintį. tikrai neteigiu, kad absoliučiai visa informacija, kurią galima rasti ar atsitiktinai gauti, yra klaidinanti ir neteisinga.

tačiau erdvėje sklando tiek daug nesąmonių, kuriomis žmonės šventai tiki ir propaguoja, tiek daug šūdinų pseudomokslinių tiesų, kurios dauginasi kaip triušiai, kad net sunku apsakyti.

žmonės vis dar tiki, kad:

  • pirtis veikia kaip riebalų degintojas;
  • celofaninis maišelis nuo spurgų, apvyniotas aplink pilvą, tikrai stipriai paspartins riebalų deginimo procesą;
  • egzistuoja medžiagos, kurios tiesiogiai mažina pilvą išgėrus tabletę;
  • baltymų kokteilis = asteroidai (ar steroidai, kaip jie ten);
  • kreatinas yra chemija, erekciją paverčianti svajingu prisiminimu. taip pat sutraukia lytinių organų dydį. na o moterims, be abejo, užaugina barzdas ir ūsus;
  • kardio degina raumenis. jei bėgsi, būsi kūdas kaip kipchoge – neliesk bėgtakio;
  • n pakartojimų augina raumenį, o n + 2 pakartojimai tai jau grynai tik ryškinimui. todėl jeigu masės auginimo periodu padarei 12 pritūpimų vietoje 10, organizmas šios serijos metu degino riebalus bei metė svorį. bet, seniuk, jeigu kitoje serijoje padarysi 8 pritūpimus, tai viskas gerai, jis ir vėl ims statyti raumenį;
  • momentą apibrėžianti valanda, minutė ir sekundė, kai išgersi kreatiną yra tiek svarbi, kad tiesiogiai apsprendžia jo veikimą bei pasisavinimą;
  • jei neužgersi kreatino su penkiais gramais cukraus, seniuk, tik švaistai pinigus. čia praktiškai gaunasi kaip rusai sako: pivo bez vodki – dengi na veter;
  • raumuo virsta riebalu, o riebalas – raumenimis;
  • angliavandeniai vos patekę burnon iš karto nueina ant subinės. bet ką kitą valgau kiek noriu, bet bulvės – iš karto didina šiknos tūrį bei paviršiaus plotą;
  • kitos tai valgo kiek nori ir nestorėja, o aš tai priaugau penkis kilus į šokoladą pažiūrėjusi;
  • vaisiai – cukrus. blogis. bananas prieš miegą = padidėjęs pilvas dėl per naktį susikaupusių riebalų;
  • angliavandeniai vakare yra blogiau negu vairuot girtam namo iš firmos baliaus;
  • pusryčiai (t.y. maistas, valgomas ryte tik pabudus) yra pats svarbiausias ir jokia mityba negali be to apsieiti;
  • po treniruotės nesuvartotas baltymų kokteilis pasmerkia visą darbą myriop;
  • be galo svarbu, ar pirmą suvalgysiu baltymus, o tada angliavandenius, o ne atvirkščiai. praktiškai tai ir apspręs, ar galiausiai turėsiu sixpack’ą, ar ne;
  • six pack’o nesimato todėl, kad padarau per mažai atsilenkimų.
  • nusipirksiu papildų – raumenys tikrai pradės augti.

aš šį sąrašą galėčiau tęsti tiek, kad mano pakankamai ilgai be baterijos laikantis kompiuteris išsikrautų taip jo ir neužbaigus. nei vienas iš aukščiau paminėtų punktų nėra mano išgalvotas. visus juos esu bent kartą girdėjęs gyvai arba skaitęs internete, spaudoje. kai kuriuos iš jų girdėjau iš trenerių, dirbančių sporto salėse.

IMG_1606.JPG
skanusis beigelis bei didžioji angliavandenių baimė

kokias problemas čia matau?

  1. itin stiprus gilinimasis į nykstamai mažą reikšmę turinčias (arba išskirtinai aukšto lygio atletams galbūt svarbią informaciją: atletams, kuriais 99.99% laisvalaikiu sportuojančių žmonių tikrai niekada netaps ar net nežada tapti) smulkmenas.
  2. fundamentalios informacijos apie žmogaus organizme vykstančius procesus trūkumas ir noro ją praplėsti trūkumas.
  3. tokius teiginius išgirdęs žmogus dažnai neužduoda sau klausimų, ar tikrai yra taip. priešingai, aklas įtikėjimas ir tų tiesų laikymasis dažnai atrodo labiau priimtinas kelias.
  4. įsivaizdavimas, kad žmogaus organizmas veikia pagal maždaug tokio pobūdžio taisyklių rinkinį:

if banana_before_bed then i_am_fat else: i_am_super_fit

aš mėgstu aiškintis ir nagrinėti dalykus. taigi, norėjau nemažai tų tiesų patikrinti, išbandyti įvairius treniravimosi būdus, mitybos struktūras ir taip toliau.

2 asmeniniai tikslai

norėjau pasiruošti 2018 metų rugsėjo devintąją dieną vykusiam vilniaus maratonui, sudalyvauti jame. tuo pačiu numesti svorio, kad galėčiau bėgti ilgiau, greičiau ir lengviau. taip pat siekiau ir sportuoti sporto salėje bei prarasti kuo mažiau jėgų kartu su mažėjančia kūno mase bei ilgėjančiomis bėgimo distancijomis.

taip pat siekiau susidoroti su dažno ir gausaus persivalgymo problema. apie tai rašiau šiame įraše. akivaizdu, kad tai yra tiesiogiai susiję ir su svorio metimu. valgydavau rojalius makdonalde bei saldainius kaip pasiutęs. ir ne tik saldainius. taigi, norėjau nutraukti šią nesibaigiančią fiestą.

taip pat galbūt vienas svarbiausių tikslų buvo nagrinėti dalykus, susijusius su procesais, vykstančiais žmogaus galvoje. pavyzdžiui, kaip toli save stumti gali žmogus (būtent – žmogus bendrąja prasme, o ne konkrečiai ), kokie proto procesai vyksta keičiant (dažnai žalingus) įpročius, kaip veikia galva tada, kai protui yra nepatogu ir taip toliau. akivaizdu, kad nebandydamas tų įpročių atsikratyti ar nestumdamas savęs į nemalonias situacijas, to niekada nesužinočiau.

kitaip tariant tiesiog norėjau šiek tiek panagrinėti ir atrasti būdų pagerinti savo kasdienę savijautą, fizinę bei emocinę būklę.

tikslus realizuojančios priemonės

turėti tikslų yra gražu, tačiau be priemonių, kurios juos realizuoja, nelabai išeis nuveikti kažką reikšmingo. taigi, prisigalvojau visą krūvą įvairių taisyklių bei užduočių, kurių ėmiau laikytis ir vykdyti vieną ankstyvą 2018 metų birželio 18-osios rytą.

1 kėlimasis labai anksti
IMG_1466.JPG
ankstus ir lietingas rytas

pirmoji priemonė – kėlimasis anksti ryte. žodį labai parašiau pasvirusiu šriftu, nes taip ir buvo. pradėjau nuo 5 valandos ryto. vėliau vis po truputį ankstinau žadintuvą ir palaipsniui pasiekiau momentą, kai keldavausi 3:50, 4:00 ir panašiu metu.

koks tikslas? elementarus tikslas – įvesti discipliną ir jos laikytis. tai buvo nepatogu. bet būtent to aš ir ieškojau. išlipti iš lovos tą sekundę, kai suskamba žadintuvas ir nei karto neatidėti žadintuvo bent penkioms minutėms, pasirodo, reikalauja nemažai pastangų.

nesvarbu, kaip jaučiasi protas ir kokias mintis jis man generuoja. žadintuvas skamba – aš turiu keltis.

2 šaltas dušas

antroji priemonė – šaltas dušas. teko domėtis šio reiškinio teikiama nauda. galbūt jis naudingas sveikatai. o galbūt ir ne. man tai nerūpėjo. jei ir naudingas, tai galiu tik pasidžiaugti šiuo teigiamu šalutiniu poveikiu. niekada nevadinau savęs sveikuoliu ir net neapeliuoju į šį mįslingą titulą.

šios priemonės esmė buvo lygiai tokia pati kaip ir pirmosios – kišti savo subinę ten, kur nėra šilta, jauku ir patogu. išduosiu paslaptį: net ir po kelių šimtų šaltų dušų vis dar nesinori pilti ant savęs šalto vandens. tačiau vėl, tokia ir yra esmė: daryti tai, kas nėra patogu.

3 sportas

nusprendžiau, kad nelyginėmis savaitės dienomis bėgiosiu, o lyginėmis (a, k, š) eisiu į sporto salę ir ten darysiu treniruotes, orientuotas į bazinius pratimus.

bėgti nusprendžiau nepaisydamas oro sąlygų už lango. jeigu tai buvo bėgimo diena ir bėgimo valanda, tai nebuvo svarbu, kas darėsi lauke. bet man pasisekė. vasara buvo nuostabi: per visą iššūkio laiką vasaros metu man bėgant lijo viso labo tris kartus, o rudens metu – vieną.

sporto salėje nusprendžiau orientuotis į pratimus, kurie apima stambiąsias raumenų grupes. taip pat stengiausi palaikyti intensyvumą. daugiausiai darydavau mirties traukas, pritūpimus, įtūpstus su svoriais rankose. kartais pastumdydavau štangą nuo krūtinės, atlikdavau kitus pratimus.

IMG_1746.JPG
eilinis selfie iš sporto salės

darbo dienomis bėgti pradėdavau tarp 4 ir 5 valandos ryto, o treniruotės sporto salėje visuomet prasidėdavo 6 valandą. patogu: salė pustuštė, kamščių nėra.

šios priemonės esmė buvo mokytis laikytis nustatyto plano bei grafiko, taip pat ruoštis fiziškai laukiančiam maratono iššūkiui.

4 mityba

paskutinė, tačiau pati aštriausia rykštė man – mityba. nusprendžiau, kad nevalgysiu absoliučiai jokių saldainių, pseudosveikų belvitų (taip vadinu visus produktus, kurių pakuotės ant savęs talpina žodį ‘fit‘ ar bet kokiu kitu būdu priskiria save prie nežinoma prasme sveikų produktų, tačiau cukrumi šimte gramų gali varžytis su pienišku šokoladu). tortai, bandelės, vafliukai, šokoladukai, sausainukai, medus, kondensuotas pienas, šakotis. viskas.

taip pat nusprendžiau, kad vengsiu absoliučiai viso greito maisto: pamėgtasis makdonaldas ir jo tobulasis rojalio sumuštinis mano kasdienybėje pavirto ilgesinga praeities svaja. taip pat atsisakiau valgyti picą (tai padariau tik iš principo, nes nuoširdžiai nieko blogo joje nematau), kebabus ar kažką giminiško.

IMG_9190.JPG
seni įpročiai

šios priemonės pagrindinė paskirtis buvo taip pat lavinti gebėjimą laikytis disciplinos. taip sakau todėl, kad metant svorį nėra taip svarbu, ką žmogus valgo. svarbiau yra kiek. kaip žinia, numesti svorį įmanoma ir valgant visokį šūdą iš eilės, tik sureguliavus jo kiekius. tačiau aš tiesiog norėjau viską apsunkinti.

taip, jūs galite numesti svorio gerdami kolą ir pietums valgydami oreo sausainius.

ir šiame teiginyje ironijos yra tiek pat, kiek tiesos yra teiginyje, kad nepavalgius tris valandas ir daugiau raumeninis audinys ima degti. kitaip tariant, nulis.

priemonių naudojimas

taigi, priemonės tuo metu man pasirodė gana griežtokos. be to, kad jas išsikėliau ir susigalvojau, dar reikėjo jų ir imtis.

1 kėlimasis labai anksti

kaip ir minėjau, pirmąją dieną kėliausi 5 ryto. vėliau šis laikas paankstėjo. ar buvo sunku? taip, pradžioje buvo labai sunku. tačiau bėgant laikui pastebėjau, kad įmanoma priprasti. kuo ilgiau laikaisi, tuo paprasčiau tampa. o ir šiaip pastebėjau nemažai privalumų. rytas ilgesnis, nėra skubėjimo, eismas nulinis, spėju pasportuoti, galva šviežia, dienos pradžia puiki. apskritai supratau, kad labai mėgstu rytą. ši paros dalis (ypač vasarą) yra itin žavinga.

problemos prasidėjo kažkur ties trim ketvirčiais iššūkio laiko. staiga ėmiau miegoti kaip meška žiemos miego metu. buvo dienų, kai niekaip negalėdavau išsiversti iš lovos. na tiksliau tariant galėdavau, bet to nepadariau. nes proto odės patogumui nugalėdavo. tačiau su šiuo sunkiu periodu sėkmingai susitvarkiau ir vėl grįžau prie ankstyvo kėlimosi.

tikrai nestovėsiu viešojo transporto stotelėse ar prie laiptų į pėsčiųjų perėjas su plakatu

kelkitės anksti – jūsų gyvenimas nušvis šviesa

bet tiesiog paminėsiu, kad tokios dienotvarkės įvedimas galų gale tam tikra prasme buvo teigiama patirtis. man tai patiko. jaučiausi kažkaip gerai. tas elementarus sprendimas nespausti mygtuko snooze ir staiga verstis iš lovos suteikia kažkokių super galių. bent jau rytui.

2 šaltas dušas

per visą laikotarpį šią priemonę naudojau kažkur tarp 100 ir 150 kartų. kaip ir minėjau prieš tai, vis dar būna nepatogu pilti ant savęs tą šaltą vandenį. tačiau galbūt įpratau tiesiog daryti tai nekreipdamas dėmesio į tai, kad jaučiasi kiek nepatogiai ir norisi šilumos.

daug ką atperka savijauta po šalto dušo. nežinau, kaip ją apibūdinti. tai reikia patirti. tas nepatogumas, žiopčiojimas ir intensyvus oro gaudymas burna pasikeičia į atgaivą (ypač per vasaros karščius) bei pojūtį, panašų kofeino poveikiui. jautiesi gaivus, lengvas, galintis daryti tą, aną ar trečią.

XPZhfIGzTNqSZlAys5sOtg.jpg
rugsėjo pirmoji ir vėsus prūdas

palaipsniui vis stiprinau šį dalyką. dabar priėjau tokią stadiją, kai pradedu vėsiu vandeniu, o vėliau atsisuku maksimaliai šaltą. ir viskas yra gerai.

šią priemonę taip pat taikiau beveik visais atvejais. nesvarbu, ar būčiau sušilęs sporto salėje, ar ką tik grįžęs iš lauko po lietingo bėgimo. vengiau jo tik kelias dienas, kai turėjau nemažai temperatūros ir dar kelis rytus ties trimis ketvirčiais iššūkio laiko. kaip ir minėjau, tada buvo problemų su kėlimusi nustatytu laiku ryte. tai būtent tomis pačiomis dienomis ir dušo vanduo buvo trumpam sušilęs.

3 sportas

su sportu viskas vyko gana arti to, ką planavau. daug dalykų dariau priešingai, negu įrašo pradžioje išvardintos tiesos. tiesiog norėjau patikrinti, kiek teisingos jos yra. pavyzdžiui, derindavau bėgimą ir sporto salę.

viskas vyko taip: pirmadienio rytą galėjau bėgti 10 – 25 kilometrus (tuščiu skrandžiu), o antradienio rytą eiti į sporto salę ir daryti pritūpimus, kitus bazinius pratimus. taip pat tuščiu skrandžiu. trečiadienį vėl bėgdavau 10 – 25 kilometrus, o ketvirtadienį ir vėl darydavau bazinius pratimus. taip klostėsi pirmosios maždaug 40 iššūkio dienų. taip, be poilsio.

greičiausiai dauguma pasakytų, kad esu beprotis, kad nualinau savo organizmą, kad sudeginau visus ant kojų esančius raumenis ir taip toliau. tačiau būsiu pakankamai drąsus ir paprieštarausiu šiai minčiai.

IMG_9828.JPG

o tai kyla ne iš mano begalinio naivumo, o iš rezultatų. mat per tas pirmąsias 40 dienų vienu metu pavyko daryti visus tris dalykus: palaipsniui mesti svorį, gerinti vidutinio pulso ir vidutinio greičio santykį ir tuo pačiu padaryti vis daugiau pritūpimų ar mirties traukų. daugiau, arba su didesniu svoriu. tai verčia manyti, kad kažkokiu būdu sugebėjau duoti organizmui papildomai reikalingų medžiagų bei miego, kad jis galėtų atsistatyti ir tobulėti. arba aš kažką ne taip suprantu.

pateiksiu kelis faktus apie bėgimą, kuriuos fiksuoti pradėjau kelias savaites prieš oficialią iššūkio pradžią.

  • iš viso nubėgta 940km;
  • iš viso bėgta 50 kartų;
  • 2 maratonai: 3val47min, 3val38min;
  • 1 bėgimas 40km ilgio;
  • 3 bėgimai 30km ilgio;
  • keli bėgimai, ilgesni už pusmaratonį, bet trumpesni nei 30km;
  • 10 pusmaratonių

daugiau įvairios statistikos ir įspūdžių iš pasiruošimo maratonui galima rasti čia.

4 mityba

čia sekėsi sunkiausiai. laikytis tam tikrų taisyklių mitybos srityje man yra sunkiau, negu bėgti, sunkiau, negu kelti svorį ir sunkiau, negu piltis ant savęs ledinį vandenį. bent jau pačioje pradžioje taip buvo. pabaigoje, deja, ir vėl taip pat.

po pirmų kelių savaičių atėjo toks metas, kai laikytis reglamentų buvo lengva ir paprasta. viskas vyko automatiškai, nesinorėjo nieko, kas yra saldu. tačiau jau įpusėjus iššūkiui atradau tokį dalyką kaip baltyminis batonėlis. pradėjau juos valgyti dideliais kiekiais. nežinau, ar tai yra sutapimas (man atrodo, kad ne), tačiau būtent nuo šio momento ir vėl sugrįžo senosios problemos.

ir vėl pradėjo norėtis saldumynų, vėl tapo sunku jų vengti. itin sunku jų vengti. todėl net pačioje pabaigoje buvo taip blogai, kad iki iššūkio pabaigos likus galbūt 10 dienų rimtai svarsčiau apie galimybę viską nutraukti ir grįžti prie saldumynų. jokia kita priemonė neprivertė pagalvoti apie tokius veiksmus.

per visą laikotarpį nukrypau kelis kartus: tai buvo planuota. valgiau picą dieną prieš maratoną. po bėgimo varžybų dieną valgiau kelias porcijas ledų, gėriau spraito ir vėl valgiau picą. na ir tie baltyminiai batonėliai. tipo legalus būdas gauti saldumo, bet ne cukraus. būtent. saldumo, bet ne cukraus. teko skaityti apie tai, kad dėl šios priežasties gausus saldiklių vartojimas gali skatinti alkį. ir ta teorija šiek tiek pasigilinus atrodo gana logiška.

niekada nevadinau ir dabar nevadinu savęs sveikuoliu. ir neteigiu, kad maitinuosi sveikai. tačiau ši etiketė dažnai man prilimpa. kai noriu, valgau bulves, koldūnus, kibiną ar kitokį patiekalą, kuris dažniausiai klasifikuojamas kaip nesveikas.

IMG_0361.JPG
mano pamėgti naminiai tortilijų, riešutų sviesto ir bananų suktinukai bei sumuštiniai

valgiau makaronus, avižas, duoną su riešutų sviestu, sumuštinius, beigelius, tortilijų suktinukus, vaisius ir kitokius angliavandeniais gausius produktus tuo paros metu, kada jų norėdavau. ryte, prieš miegą, dieną. didžiai nusistovėjusių tiesų išpažintojų nuostabai, svoris palaipsniui krito. o taip buvo todėl, kad mano organizmas buvo energijos deficito būsenoje. ir visas stebuklas.

taip pat dažnai mėgau šiek tiek pabadauti. sakydamas šiek tiek galvoje turiu nevalgymo periodus, trunkančius nuo 8 iki 20 valandų. kaip ir minėjau prieš tai, dažnai sportuodavau tuščiu skrandžiu. buvau įpratęs taip daryti, nes nėra kada valgyti atsikėlus ketvirtą valandą ryto.

nieko blogo nenutiko. kadangi esu tai išbandęs, galiu drąsiai teigti, kad mano jėgų bei aktyvumo lygis 45 minutes trunkančios intensyvios treniruotės su svoriais metu tuščiu skrandžiu ir pavalgius absoliučiai nesiskyrė. dažnai sportuodamas bado periodu dar ir pagerindavau prieš savaitę pasiektus rezultatus.

taigi, nieko nenutiks, jei prieš treniruotę žmogus nesuvalgys banano. nesudegs tie taip ilgai brandinti bicepsai.

rezultatai ir išvados

rezultatai yra labai paprasti ir apčiuopiami.

  • netekau 7 kilogramų kūno masės. tai toli gražu nėra rekordas. bet tikslas ir nebuvo netekti kuo daugiau. tikslas buvo netekti kuo daugiau riebalų, o ne vandens ar kitų audinių. todėl stengiausi visa tai daryti lėtai, stabiliai ir užtikrintai. rezultatai perša išvadą, kad pavyko.
  • 100 dienų išgyvenau nežiaumojęs bandelės ar 300g milkos šokolado.
  • pasiruošiau maratonui ir jį įveikiau. 16 minučių greičiau, negu tai padariau prieš dvejus metus.
  • po truputį pradėjau mokytis disciplinuoto gyvenimo būdo. bent jau laikinai atsikračiau persivalgymo problemos. dėl to pagerinau savo savijautą.
  • gerokai patreniravau širdį. šiuo metu pulsometras rodo, kad mano ramybės būsenos pulsas yra 39. o tai yra visai gerai.
  • aplankiau tokius savo proto ir minčių kampelius, kurių patogumo sąlygomis niekada nebūčiau atradęs.
  • išgyvenau kokius 70 nuostabių vasaros rytų.

ne viskas buvo vien smagu ir teigiama. daug dalykų įgyvendinti man ir nepavyko. ir daug kur aš vis dar suklumpu kiekvieną dieną. tarnauju savo protui tenkindamas įvairias jo užgaidas.

tobulėti dar yra labai labai daug kur. tačiau laikau, kad tai yra procesas, kuris nesibaigia ties 100 dienų riba. šis iššūkis man buvo lyg žiūronai, kurie leido pamatyti, kaip nuostabu ir gera yra ten, kur baigiasi patogumas. ne tik leido pamatyti, bet ir skatina judėti toliau.

tai buvo vienareikšmiškai teigiama patirtis.

linkiu niekada nesitikėti po kalėdų egle sulaukti dėžės, pilnos valios ir ryžto. jeigu yra kažkas, ko labai labai norite, tiesiog pakelkite šikną ir eikite to pasiimti.

ir pabaigai frazė:

only the disciplined ones are free in life

jos autorius ne aš. jos autorius – eliud kipchoge.

žmogus, neseniai pagerinęs pasaulio maratono rekordą berlyne.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: