100 dienų iššūkis: dešimtoji savaitė ir nauja pradžia

atrodo, kad kelios pastarosios savaitės (o ypač devintoji) nebuvo pačios nuostabiausios ir lyg per sviestą einančios dienos. jų metu įvairiausi sunkumai iškilo į paviršių ir ėmė kaip reikiant drumsti mano vandenis.

tačiau dešimtoji savaitė yra metas, kai tas vanduo po truputį nusistovi ir aš vėl grįžtu atgal. ten, kur ir turėčiau būti.

psichologija: ramybė ir vėl grįžta

IMG_1138.JPG
ramus ir šiltas vasaros vakaras vilniaus centre

jeigu reikėtų trumpai apibūdinti devintąją savaitę, pasakyčiau štai ką. viskas tapo itin sunku. įvairūs norai ir mintys, kurie jau atrodė seniai sudoroti ir išmesti lauk, atsirado ir vėl. su trenksmu. teko būti per žingsnį nuo veiksmų, kurie būtų nutraukę mano išbandymą ir sugriovę visą jo idėją. suprantu, kad realios žalos jie nebūtų padarę. tačiau pati idėja būtų subliuškusi lyg kiauras balionas. akimirksniu, nepaisant viso laiko, kuris buvo praleistas tą balioną pučiant.

negaliu teigti, kad viskas staiga ir vėl pasidarė idealu. tačiau galiu bent jau pasakyti, kad po truputį judu atgal link ten, kur viskas yra gerai. nebėra tų baisiai intensyvių norų gerti kavą, rūkyti ar valgyti šūdmaistį bei saldumynus.

po to, kai galiu retrospektyviai apžvelgti tokią būseną, stengiuosi įžvelgti teigiamą jos pusę. vietoje to, kad imčiau stresuoti ir pergyventi dėl to, kas vyksta, stengiausi suprasti, kas lemia tokį elgesį. tada suradęs to pagrindinę priežastį galiu tikėtis pakeisti savo elgesį taip, kad sąlygos, sukeliančios tokias pasekmes, nebepasirodytų. arba bent jau kad pasirodytų kuo rečiau ateityje.

visų pirma, nenutiko absoliučiai nieko tokio, kas būtų galutinai nutraukę visą sumanymo idėją. praradau truputį struktūros, valgiau gerokai draugiau negu įprastai. normalaus maisto, bet vis tiek gerokai daugiau. viso to rezultatas – daugiau poilsio ir sustojęs svorio mažėjimas. kitaip tariant – viskas yra puiku.

šio periodo metu praleidau kelias treniruotes. taip pat, kaip ir minėjau praeitame įraše, nustojau daryti tempimo pratimus. tačiau tai nesukėlė per daug streso. kaip tik priešingai, nes poilsis žalos per daug tikrai nedaro.

tačiau. vienas dalykas mane šiek tiek nustebino.

kokie stiprūs gali būti įvairūs elementarūs proto norai ir troškimai.

ir šitas sakinys yra kur kas daugiau nei kažkoks vyrukas ir jo mitybos planas. čia aš kalbu apie situacijas, kai žmogus dėl sekundės malonumo ar patogumo savo protui apleidžia savo galbūt visą gyvenimą puoselėtas idėjas, pamiršta savo tikslus bei nubraukia visus savo pasiekimus.

phew, for a minute there i lost myself, i lost myself.

kai galvoju apie tai, visad prisimenu aukščiau pacituotą eilutę iš radiohead dainos karma police. tai puikiai iliustruoja mano aprašytą situaciją. pagalvokite apie vedusį vyrą, kuris vestuvių ceremonijos metu deklamuoja žodžius apie buvimą kartu ir gerais ir blogais gyvenimo momentais. ir dabar pagalvokite apie momentą, kai po kelių metų šeimyninio gyvenimo ir šeimos puoselėjimo jis sėkmingai ir lengvai laužo duotus įžadus, nes jo smegenėlės labai užsimanė artimiau pabendrauti su jam mirktelėjusia kita moterimi. visos iki tol dėtos pastangos, kuriančios santykius, tokiu atveju yra sugriaunamos per vieną be galo trumpą momentą:

momentą, kai tas vyras nusprendžia atlikti veiksmus, kurie yra nukreipti prieš jo idealus ir įžadus.

tai lygiai tokie patys silpnumo momentai, tik nukreipti į kitokį objektą ir vedami kitokio smegenų poreikio, sėkmingai išsinuomavo būstą mano smegenėlėse devintosios savaitės metu. daug kartų vaikščiojau ties ta plonyte sprendimo atlikti veiksmus, kurių neturėčiau atlikti, linija. galvojau, kad juk čia nieko tokio suvalgyti vieną ar kitą saldainį, išgerti kavos ar padaryti dar kažką, ko neturėčiau daryti, norėdamas išlaikyti savo iššūkio idėją nepažeistą.

tačiau tos plonytės linijos aš neperžengiau. sugrįžus atgal ir žvelgiant į tuos momentus iš šios perspektyvos kaip visuomet pasidaro keista, kaip yra lengva būti suviliojamam visų tų proto patogumo šauksmų ir kaip lengva yra jiems pasiduoti. kokie stiprūs jie yra.

iš tikrųjų, jeigu jūs gebate kontroliuoti pačius paprasčiausius savo troškimus ir norus, tai net neabejoju, kad taip pat gebate kontroliuoti ir didžiąją dalį to, kokioje padėtyje gyvenime esate šiuo metu. gebate kontroliuoti, kokių žmonių aplinkoje gyvenate, kokia veikla užsiimate, kokia jūsų finansinė padėtis, kūno sudėjimas ir taip toliau.

kai žmogus sėdi ant savo proto reikalavimų kaip raitelis ant žirgo balno, esu tikras, kad jis gali pasiekti tiek daug, apie kiek daug net neteko svajoti. tačiau jeigu yra atvirkščiai, t.y. jeigu jo protas (lyg raitelis) ir to proto trumpalaikiai malonės šauksmai valdo jį (lyg darbinį asilėlį), matomai dabartinė padėtis nėra ta, kurioje tas žmogus svajoja ar norėtų būti.

taigi, dešimtoji savaitė yra atsigavimo ir grįžimo atgal prie disciplinos savaitė. viskas vėl gerėja ir visos blogos mintys vėl išsiskirsto. aišku, kad kažkada jos ir vėl pasirodys.

atsakydamas į klausimą kaip, galiu pasakyti tik tiek:

tiesiog vėl darau tai, ką turiu daryti.

taip, vienintelis kelias, vedantis prie disciplinuotos dienotvarkės ir tokio pat gyvenimo būdo, yra tiesiog imti tai ir daryti. čia yra tas pats, kas šaltas dušas. reikia tiesiog imti ir įkišti savo tingų užpakalį po vandens srove. lygiai taip pat, kaip išmesti jį iš lovos tuomet, kai suskamba žadintuvas. lygiai taip pat, kaip tiesiog nekimšti visokio šūdo, kuris kenkia sveikatai, piniginei ir kitiems dalykams.

niekas už jus to nepadarys, niekas jum to nepalengvins, niekas nepadarys, kad sunku pasidarytų lengva. visa tai teks pasidaryti savomis rankomis.

ir tiek.

fiziologija ir sportas

vSeKwT9+IAY2czo6hKg
žmonės ant irklenčių neryje, vilniaus miesto centre

dešimtosios savaitės metu svorio mažinimo procesas buvo sustabdytas. kaip ir minėjau prieš tai, per daug gausus valgymas buvo to priežastis. tačiau taip pat nepriaugau ir papildomo svorio. o tai yra puiku.

šiuo metu kūno masė yra kažkur tarp 83 ir 84 kilogramų. pilvo apimtis taip pat laikosi pastovi dėl akivaizdžių priežasčių. kadangi už dviejų savaičių manęs laukia maratono bėgimas, tai norėčiau netekti dar bent šiek tiek nereikalingų riebalų masės. tačiau tikrai nedarysiu to nenormaliais ir tautosakoje paplitusiais beprotiškais būdais, nes nenoriu kenkti savo organizmui. todėl geriau būsiu pilnas jėgų ir tempsiu kelis papildomus kilogramus maratono metu nei būsiu perkaręs klipata po bado savaitės su tuščiomis glikogeno atsargomis.

sporto salę aplankiau du kartus dešimtosios savaitės metu. vieną kartą bėgau ant bėgtakio. lavinau greitį. kitą kartą dirbau su svoriais. po šiek tiek laiko ši vieta yra lyg namai. nežinau kodėl, bet treniruotės su svoriais verčia mane jaustis taip gerai. tiesiog jaučiuosi esąs savo vietoje ir darąs savo dalyką.

kaip visuomet svorio treniruotės trukmė buvo apie 60 minučių, gana aukšto intensyvumo ir sudaryta iš pagrindinių bazinių pratimų. įtūpstai su papildomais svoriais rankose, deadliftai, spaudimai pečiams, štangos stūmimas, atsispaudimai lygiagretėse ir taip toliau.

poilsio laikas sporto salėje visuomet yra reguliuojamas pagal pulsometro parodymus. jeigu sudėtingo pratimo metu širdies darbo dažnis pakyla, tarkime, iki 160-165, tai ilsiuosi tol, kol jis nukrenta iki 130-140. tada vėl pradedu atlikti pratimą. taip išeina palaikyti gana aukštą intensyvumą. ilgesnes pertraukas darau tik tarp deadlifto priėjimų, kai keliu pakankamai didelį (sau) svorį. tada darau mažiau pakartojimų ir šiek tiek daugiau ilsiuosi.

bėgimas sekėsi puikiai. dešimtosios savaitės metu vietoje įprastų keturių bėgimų per savaitę iš viso buvo numatyti tik trys. šis sumažėjimas yra planuotas, nes artėjant maratonui norėčiau po truputį mažinti nubėgamus atstumus. didžioji pasiruošimo dalis jau yra atlikta. dabar beliko tik imti ir padaryti tai, ką turiu padaryti. kaip visuomet sakau, kad varžybos yra linksmoji dalis. panašiai stengiuosi žiūrėti ir į maratoną.

pastaruoju metu gerokai patobulėjo bėgimo greitis. tai susiję su tuo, kad bėgant visai gerai naudoti ne tik kojų raumenis, bet ir galvos smegenis. turiu galvoje tai, kad šiek tiek pasidomėjau įvairia bėgimo technika: pėdos statymu, žingsnių dažnumu ir ilgiu ir taip toliau.

vakar nubėgau pusę maratono su vidutiniu 4:48 min/km greičiu. vidutinis pulsas buvo 151 dūžis per minutę. todėl džiaugiausi šiuo rezultatu. tai reiškia, kad bėgau gerokai virš savo planuojamo maratono tempo (4:58 min/km), bet pulsas nebuvo tragiškai aukštas. tai reiškia, kad esant reikalui dar bus galima šiek tiek labiau paspausti. bent jau aš tikiu, kad tai yra įmanoma. ir noriu įveikti tą distanciją per greičiau nei 3 valandas ir 30 minučių.

mityba: angliavandenių ir riebalų baimė

IMG_0427.JPG
makaronai su sūriu ir vištiena – puikus visų trijų (angliavandenių, baltymų ir riebalų) maistinių medžiagų šaltinis

devintoji savaitė buvo baltyminių batonėlių fiesta. suvalgiau kokią toną jų. tačiau dešimtosios savaitės metu po truputį tą kiekį ėmiau mažinti. stengiuos dabar visai jų vengti.

priežastis, kodėl stengiuosi jų vengti, yra paprasta: mano atveju šis nekaltas pakaitalas mano manymu ir buvo pagrindinė priežastis, kuri sukėlė įvairius kitus norus ir silpnumo akimirkas. matomai smegenys buvo kaip reikiant išsiilgusios saldumo. galbūt tai skamba keistai, bet prieš pradedant gausiai juos varototi nebuvo abosliučiai jokių panašių problemų su mityba. jos laikytis sekėsi puikiai ir nebuvo jokių norų prisikimšti saldumynų. tačiau pradėjus juos reguliarai valgyti, norėjau vis daugiau ir daugiau. ir šis negebėjimas savęs kontroliuoti pamažu lyg bakterija išplito ir į kitas veiklos sritis.

dabar kai viskas jau po truputį tvarkosi ir gerėja, noriu aptarti dar vieną temą:

didžioji angliavadenių ir riebalų baimė.

manau, kad kiekvienas žmogus, per visą savo gyvenimą skyręs bent dešimt minučių pokalbiams, domėjimuisi ar skaitymui mitybos tema, yra girdėjęs nuomonę, kad angliavandeniai ir riebalai storina. taip pat manau, kad dauguma sportuojančių yra arba patys tokie, arba žino kitą žmogų, kuris sportuoja, stengiasi atsikratyti svorio ir todėl mirtinai bijo prisiliesti prie makarono, duonos riekės arba riebesnio maisto gabalėlio.

man labai nesmagu matyti tokį reiškinį paplitusį taip stipriai. todėl, kad tokiu atveju žmonės uždraudžia sau valgyti daugumą labai skanių patiekalų bei produktų. o tai veda į greitą mitybos įpročių griūtį ir grįžimą prie besaikio valgymo. taip pat tai tam tikrais atvejais veda prie prastesnio fizinio pajėgumo.

ką aš siūlau? aš siūlau nedrausti valgyti daugiau angliavandenių ar riebalų turinčių produktų.

aš nekalbu apie sveikatą. viskas, ką teigiu, yra sakoma turint galvoje tik svorio metimą.

aš pats nevalgau tik akivaizdžiai cukrumi prikimštų dalykų: saldžių kepinių, saldainių, šokolado. negeriu limonadų, šaltų arbatų bei sulčių, kuriose cukraus taip pat yra tonos.

tačiau aš sėkmingai valgau įvairius vaisius ir patiekalus, turinčius krūvas angliavandenių bei riebalų: koldūnai su vištiena, grybais bei sūriu (itin mėgstu), kibinai (ties jais esu truputį išpuikęs ir nevalgau visų iš eilės), makaronai, tortilijos, duona, bulvių košė, sūris, tepamas sūrelis, riešutų sviestas ir taip toliau.

labai šiuos patiekalus ir produktus mėgstu. ir jų nedraudžiu. valgau net ir prieš miegą. kada noriu, tada ir valgau. ir ne, nepriaugau jokio svorio ar riebalų. priešingai, per aštuonias savaites atsikračiau šešių kilogramų.

kai daroma su šiek tiek smegenų, paskaičiavimų ir įvertinimų, galima valgyti kur kas laisviau ir skaniau, negu dažnai siūloma įvairiuose šabloniniuose virtos vištos ir ryžių su brokoliais mitybos planuose. jeigu to siekiate – pasukite smegenėlės, pasidomėkite, kaip veikia žmogaus kūnas ir sėkmingai valgykite tai, ko norite. galbūt tai nepavers jūsų fitneso čempionais. bet juk ne kiekvienas ir nori tapti fitneso čempionu. dažniausiai žmonės nori tik šiek tiek pakoreguoti savo kūno sudėtį.

išvados ir pamokos ateičiai

jqnUNR95TBK%nYtIIYL%+Q.jpg
karštas ir masyvus objektas ir lėktuvo pėdsakai danguje

svarbiausi dalykai, kuriuos galiu pateikti kaip išvadas po dešimtosios išbandymo savaitės:

svarbu išmokti atpažinti elementarius savo proto troškimus.

svarbu nebūti arkliu, kuriuo joja protas ir diktuoja norus, kuriuos jūs aklai vykdote.

nebūkite darbinis gyvulys, būkite raitelis.

rodykite kelią. jeigu reikia, išsitraukite botagą ir suvaldykite tą laukinį žvėrį, slypintį galvoje ir duodantį nurodymus. jų vykdymas bus trumpalaikis džiaugsmas jam, bet ilguoju laikotarpiu tuštybė ir sunkiai dėtų pastangų, idėjų bei planų nubraukimas jums.

gero sekmadienio,

remigijus
Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: