100 dienų iššūkis: devinta savaitė ir senos naujos problemos

labas antradienio vakaras,

panašiai kaip atėjo tamsa lauke pabudus ketvirtą valandą ryto, kai prieš gerą mėnesį jau būdavo šviesu, panašiai kaip atėjo tas rytinis drėgnas ir vėsus oras, primenantis rugsėjo keliones į mokymosi įstaigas, taip pat atėjo laikas apžvelgti 100 dienų iššūkį ir devintąją jo savaitę.

panašu, kad prasidėjo tam tikros problemos.

psichologija: kas naujo?

IMG_0728
struktūra ir laiptai, vedantys aukštyn.

kadangi nuo iššūkio pradžios praėjo jau pakankamai daug laiko, yra įmanoma atpažinti tam tikrus mąstymo dėsningumus ir įvairius jų pasirodymų laikus. tai jau seniai nebėra tos pirmosios džiaugsmo, entuziazmo bei motyvacijos pilnos dienos. didžiąją dalį laiko viskas buvo ramu ir buvau pilnai įpratęs prie naujosios rutinos, fizinio krūvio ir kitų pokyčių, kuriuos lėmė naujos sąlygos, atėjusios kartu su iššūkio pradžia.

priešingai negu kelias prieš tai buvusias savaites, šį kartą negaliu pasidžiaugti ir ramiai pasakoti apie tai, kaip viskas yra gera, lengva ir malonu. šią savaitę susidūriau su problemomis, kurias, atrodo, išsprendžiau jau labai seniai.

1. struktūra ir susikaupimas

aš tai prarandu.

taip, sėkmingai išlaikęs visa tai ir įsigyvenęs bei besidžiaugiąs naujosios dienotvarkės sukeltais privalumais daugiau nei 50 dienų, pamažu pradėjau grimzti atgal link to pradinio taško, iš kurio vis bandžiau pakilti.

maždaug nuo trečios iki septintos savaitės atrodė, kad dangų raižantis netvarkos ir palaido elgesio tam tikrose srityse bei prastų įpročių krūva prikimštas pastatas buvo sėkmingai susprogdintas, nugriautas, griuvėsiai surinkti ir žalias žydintis parkas su taisyklingai išdėstytais šaligatviais bei susodintais augalais įrengtas vietoje jo. ir ta tvarka šiame palyginime simbolizuoja naujuosius įpročius, discipliną, planų vykdymą, o žydėjimas – puikią savijautą, kuri atsirando būtent dėl to.

galiu pasakyti ir be išsidirbinėjimų: paprasčiausiai praradau struktūrą ir susikoncentravimą į tai, ką turėčiau daryti. atrodo, kad anksti rytais keltis darosi vėl sunku, bėgti dažniau nesinori, o apie galimybę palaikyti tvarkingą maitinimąsi iš viso nėra net ką ir kalbėti.

ir ne tik tai. pastebėjau, kad pasidariau baisiai nekantrus. pasidarė itin sunku užsiimti kokia nors veikla, kuri reikalauja bent trupinėlio dėmesio bei susitelkimo. pavyzdžiui, bėgdamas ilgąjį bėgimą dažnai žvilgčioju į telefono ekraną tikrindamas, kiek jau prabėgau, kiek dar liko bėgti ir koks yra mano vidutinis greitis. tas pats būna ir bėgant ant bėgtakio: vis dairausi į laikrodį ir nubėgtą atstumą.

na ir bendrai, ne tik sporte, bet ir kitose veiklose gyvenime. susikaupti ties konkrečia užduotimi ir atlikinėti ją ilgą laiką pasidarė beprotiškai sunku. jaučiuosi kaip vienerių metų pyplys kambaryje, pilname balionų, žaislų ir žmonių: vos tik pradėjęs apžiūrinėti vieną objektą vaikas suka galvą ir pamato kitą, dar kitą ir taip toliau. vos tik kažkas pareikalauja dėmesio, mano galva automatiškai sukasi į tą pusę ir visas prieš tai sukauptas dėmesys kitai veiklai išgaruoja kaip cigarečių pakelis, kurį nusiperkate prieš eidami alaus į barą (ypač, jei turite tą draugą, kuris rūko, bet savo cigarečių niekada neturi).

tai pasireiškia ne tik veiklose, bet ir mąstyme. o kai tai pasireiškia mąstyme, pasidaro sunku planuoti ir koordinuoti savo veiksmus taip, kad būtų siekiamas konkretus tikslas. dažniausiai yra pasiduodama proto diktatūrai ir tiesiog automatiškai prasideda įvairios nesąmonės.

pavyzdys: žinau, kad norėdamas keltis ketvirtą ryto ir po to dieną jaustis kaip žmogus, turiu nueiti miegoti pakankamai anksti. taip pat žinau, kad prieš miegą turėčiau minimizuoti įvairius trikdžius. pavyzdžiui, elektroninių prietaisų ekranus ir kitus dalykus. pastarieji ne tik kad skleidžia tam tikras šviesas, smegenyse sukeliančias dienos ir budrumo poreikio jausmą, bet ir supurto mintis įvairiais paveikslėliais, filmukais ir kitais dalykais. galvodamas apie tai visuomet įsivaizduoju akvariumą, pilną vandens. jame esantis dumblas, akmenėliai ir vanduo simbolizuoja žmogaus smegeninės būseną prieš jam atsigulant. nežinau, kaip kiti, bet aš asmeniškai visuomet noriu, kad ta visuma prieš atsigulant miegoti būtų kuo skaidresnė, ramesnė ir švaresnė. tokiu būdu greičiau užmiegama, daugiau pailsima ir kitą dieną geriau jaučiamasi. tačiau vietoje to aš į tą akvariumą pats savo noru sukišu purviną išmanaus telefono ir socialinės medijos kaliošą, išmaišau viską ir vietoje skaidraus akvariumo turiu drumzliną ir padrikų paveikslėlių kupiną neramią galvą. ir taip pat švaistau laiką tą kaliošą murgdydamas vandenyje.

taigi, šis pavyzdys, kai žinau, kad kažkokios veiklos ignoravimas man suteiktų daugiau naudos, tačiau vis tiek tai ignoruoju ir užsiimu ta veikla toliau, yra puiki iliustracija to, ką turėjau galvoje minėdamas nesusitelkimą, išsiblaškymą ir negebėjimą koncentruotis ten, kur reikėtų. 

mažiau susikaupimo, daugiau blaškymosi, mažesnis produktyvumas, mažiau ramybės ir daugiau chaoso. prieš geras kelias savaites viskas buvo žymiai geriau.

2. senųjų žalingų įpročių sunaikinimas

ypač pačioje išbandymo pradžioje buvau dažnai linkęs manyti, kad visi mano žalingieji įpročiai yra išrauti su šaknimis ir pradingę amžiams. dėl to jaučiausi itin laimingas. kalbu apie dažną gausų valgymą, per daug didelį kavos vartojimą, rūkymą ir kitus dalykus. jau praėjo daugiau nei metai nuo tos dienos, kai rūkiau paskutinį kartą. taip pat praėjo beveik trys mėnesiai nuo laiko, kai paskutinį kartą gėriau stiprią juodą kavą be cukraus arba prisivalgiau daug saldumynų, šūdmaisčio ar kitų dalykų. maniau, kad galiausiai esu visiškai laisvas nuo visų šių reiškinių ir medžiagų.

deja, devintoji savaitė parodė, kad yra visai kitaip. jos metu mano didžiai nuostabai prigavau save ne vieną kartą galvodamas apie rūkymą bei kavos gėrimą. taip pat apie saldumynų valgymą. penktadienį jau buvau beeinąs pirkti saldumynų ir darytis kavos darbe. nekreipdamas dėmesio į visą darbą ir pastangas, įdėtus per tiek jau visai nemažai laiko. tais momentais tokie argumentai praranda savo svorį ir netenka reikšmės.

suprantu, kad vienas saldumynas ar vienas kavos puodelis nepadarys absoliučiai nieko blogo nei man, nei kažkuriam kitam žmogui. tačiau jaučiau, kad aš nenoriu vieno. aš norėjau jų visų. tas kažkoks keistas noras gauti tų medžiagų, gausiai valgyti ir taip toliau. labai primena tai, kas buvo pačioje pradžioje. visiškai tas pats jausmas. rašiau apie tai įraše apie maitinimosi sutrikimus.

panašu į tai, kad dalintus patarimus reikėtų dar kartą persiskaityti ir pačiam.

taigi, nepaisant fakto, kad tam tikros mintys ir poreikiai ilgą laiką nesirodė, matau, kad visi jie toli gražu nėra išnykę, o tik ilsisi kažkur proto kampelyje ir laukia eilinės progos pasireikšti. vargu ar iš viso įmanoma jų atsikratyti visiškai.

mityba: ar tikrai reikia tiek daug baltymų?

IMG_0795.JPG
nuostabus gimtadieninis jaučio šmotas – puikus baltymų šaltinis

mitybos tema yra glaudžiai susijusi su tuo, kas buvo parašyta aukščiau. kadangi trūko struktūros galvoje, tai akivaizdu, kad nevarvėjo ji per lėkštės kraštus prie pietų stalo. tam tikri valgymo ypatumai (ne patys geriausi) ir vėl pasirodė.

1. kontrolės praradimas

kaip žinia, esu pašalinęs visus saldumynus iš savo raciono. visus. tačiau visai neseniai aš atradau nekaltą pakaitalą (aš ėmiau jų ieškoti, nors seniau puikiai jaučiausi ir be to). jo didenybė baltyminis batonėlis. kainuoja lyg šeši snickersai, pilnas saldiklių ir baltymų. beveik nulis cukraus. aišku, jeigu turime galvoje tuos brangesnius, o ne pseudosveikus išpūsta kaina batonėlius, kurie cukraus kiekiu šimte gramų galėtų varžytis su marsu arba bounty.

eureka.

ironizuoju, žinoma.

pradėjau juos kimšti taip, kaip beždžionės kemša bananus stereotipuose. taip, tik stereotipuose, nes teko girdėti, kad laukinės nelabai jais minta. pasijautė fiksuojant išlaidas bei kasdienį baltymų suvartojimą. pradėjau valgyti juos kas kartą gerdamas arbatą arba šiaip užsimanęs kažko saldesnio už makaroną.

pastebėjau, kad būtent nuo šio momento ir pasileido visa mitybos tvarka. vėl prasidėjo tie pradiniai norai valgyti saldainius ir kitus panašius dalykus. atrodo, kad praeiti pro parduotuvę jų nenusipirkus sudėtingumu prilygsta maratono bėgimui.

net valgydamas gerą maistą suvartoju jo šiek tiek per daug. o pastarosiomis dienomis – ypač per daug. kažkodėl skrandis ir vėl kartais tampa lyg juodoji skylė, traukianti į save viską, kas yra aplink. ir nesvarbu, ar valgote brokolį, ar riešutų sviestą, jeigu yra per daug, tai yra per daug.

2. abėjonės dėl reikalingo baltymų kiekio

dar vienas dalykas, kuris man niekaip neduoda ramybės, yra žmogaus organizmui reikalingas baltymų kiekis. koks gi jis yra iš tikrųjų? taip, milijoną kartų esu girdėjęs visus tuos

2g/kg arba tavo raumenys bet kokio fizinio krūvio metu degs kaip miškas kalifornijos valstijoje

tačiau lygiai taip pat ne vieną kartą teko girdėti specialistų rekomendacijas, kuriose nurodomas baltymų poreikis yra tris kartus mažesnis. pasidomėjus plačiau per daug gausus baltymingo maisto vartojimas sukelia nemažai problemų.

dažnai svarstau tarp dviejų idėjų:

pirmoji yra pirmykščio žmogaus mityba. įsivaizduoju, kad tai yra panašu į periodinio badavimo bei keto mitybos mišinį. tuo metu, kai išsivirti avižų ir pasigardinti jų bananais bei riešutų sviestu dar nebuvo taip įprasta, kaip tai yra dabar, žmonės prasimanydavo maisto pagaudami žvėrį. nėra žvėries – nėra ir maisto. tai reiškia, kad tam tikrą laiką, kol jo susimedžioji, esi priverstas badauti. partempus laimikį namo sočiai prisikemši mėsos, kuri yra gausi baltymų bei riebalų, tačiau ne tokia gausi angliavandenių. ir taip kartojasi toliau. taigi, mitybos pobūdis šiek tiek primena šiuolaikinių keto ir intermittent fasting metodų sankirtą.

antroji yra modernaus žmogaus mityba. tokio, kuris visuomet spintelėje turi avižų, krepšelyje bananų, parduotuvėje makaronų, miltų, kruopų ir kitų produktų, sudėtyje turinčių daug angliavandenių. panašu, kad pastarieji yra pats patogiausias būdas mūsų organizmams gauti energijos.

taigi, mano klausimas yra toks: kuris gi iš šių dviejų mitybos tipų yra geresnis žmogaus organizmui? vargu, ar kas nors galėtų vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti.

pats pastaruoju metu valgiau daug produktų, sudėtyje turinčių nemažai baltymų: paukštiena, kiaušiniai, graikiškas jogurtas, protein barsai ir taip toliau. per dieną vidutiniškai surinkdavau bent 150g baltymų kai tuo tarpu mano kūno masė yra 83.5kg. būtų labai įdomu staiga tiesiog sumažinti šį skaičių bent per pusę ir stebėti, kaip kinta mano savijauta, fizinė forma ir ar tai turi kažkokių rimtų pasekmių jėgoms bei gebėjimui atlikti tam tikrus veiksmus ir apskritai bendrai savijautai.

sportas: vengiu tempimo pratimų, ruošiuosi maratonui

IMG_1024.JPG
nuotrauka iš sekmadieninio bėgimo. vakarinis vilniaus aplinkkelis

kaip ir praeitą savaitę, vėl nustojau daryti tempimo pratimus. vos tik pajutau jų teikiamą naudą, nustojau. tai vėl yra susiję su tuo, kad nesugebu palaikyti struktūros. atsirado kažkoks keistas ir bukas tingėjimo jausmas. prieš porą savaičių kasdien žinodavau, kad atėjus vakarui skirsiu bent pusvalandį lankstumui. tuomet visus planus ir veiksmus organizuodavau taip, kad spėčiau ta veikla užsiimti. dabar gi darau priešingai: pradžioje užsiimu šūdmaliavimu bei laiko švaistyumu, o tada, pamatęs, kad yra vėlu, sakau sau, kad

šiandien jau nebespėjau 

ir atidedu kitai dienai. o kitą dieną vėl tas pats. svarbiausia nepamiršti paskrolinti išmaniojo telefono. tam laiko visuomet atsiras. kaip ironiška.

nežiūrint į tai, dar viena naujovė, kurios seniau buvo mažiau – daugiau poilsio. dvi dienas devintosios savaitės metu praleidau visiškai be jokio oficialaus fizinio krūvio. sakydamas oficialaus turiu galvoje iš anksto planuotos treniruotės sporto salėje ar bėgimo lauke. vaikščiojimo ar lipimo laiptais nelaikau fizine veikla, nes tai yra tiesiog natūralus judėjimas, reikalingas žmogaus kūnui kiekvieną dieną. kadangi iki maratono liko mažiau negu trys savaitės, tai po truputį imu mažinti nubėgtų per savaitę kilometrų skaičių. vietoj 90 planuoju bėgti apie 50, 30 ar net 20 paskutiniąją savaitę. tikiuosi, kad tai leis kūnui kaip reikiant pailsėti, atsistatyti ir sėkmingai įveikti tuos keturiasdešimt du tūkstančius ir šimtą devyniasdešimt penkis metrus per atitinkamą laiką.

bėgimas po truputį vis gerėja. smagu prisiminti pirmąsias dienas, kai bėgdavau vos po 9-10 kilometrų lėtu tempu ir aukštu pulsu. dabar treniruočių metu pavyksta bėgti gerokai greičiau ir su mažesniu širdies dūžių per minutę skaičiumi. aišku, kad prie to prisidėjo ir šeši kilogramai, kurių pavyko atsikratyti nuo pat pasiruošimo pradžios. bėgti tapo lengviau.

apie veiklą sporto salėje daug kalbėti negaliu, nes devintosios savaitės metu ten lankiausi tik kartą. tačiau ir tas vienintelis kartas buvo puikus. stengiuosi nepervarginti kūno per stipriai, bet ir neleisti prarasti per daug jėgų. panašu, kad visa tai kol kas man puikiai pavyksta. maratono savaitę matomai į sporto salę neisiu visai. tegul bent savaitę tos kojos pailsi nuo pritūpimų bei įtūpstų.

fiziologija: sustojimas

Screen Shot 2018-08-19 at 20.41.51
beveik metų trukmės kasdienio svorio duomenys

nesunku pastebėti, kad arčiausiai dešiniojo krašto esanti kreivės dalis šiek tiek nusistovėjo. tai reiškia, kad jau kurį laiką svoris sustojo ir laikosi tame pačiame lygyje. punktyrinė linija yra keturiolikos dienų slenkantis vidurkis ir matyti, kad jis pasidarė visiškai horizontalus, o paskutinis punktyrinės linijos segmentas galbūt net sufleruoja pakilimą į viršų.

visa tai vėl yra dėl minėtų struktūros galvoje problemų bei to sukeltų mitybos pokyčių. dar viena svarbi pamoka, kuri turėtų būti aktuali ir kitiems žmonėms:

net ir “sveiko” maisto perteklius neleis jums prarasti svorio

yra paplitusi nuomonė, kad sportuodamas gali valgyti bet ką. ypač, jei tas bet kas yra dar ir “sveikas” maistas. žodį sveikas šalia žodžio maistas rašau kabutėse, nes manau, kad tokia sąvoka kaip sveikas maistas apskritai neturi prasmės. matomai prie bet kokio produkto būtų galima iš kurios nors pusės prisikabinti ir surasti aspektą, kuriuo jis nėra toks jau ir sveikas. aš bėgu daug. ir sportuoju salėje daug. bet valgau dar daugiau. todėl ir turiu atitinkamus rezultatus. todėl reikėtų įsiminti, kad

kad ir kiek daug jūs sportuojate, jei mityba šlubuoja, sportas nebus įgalus padėti.

tačiau aš dėl to per daug nepanikuoju. jau geriau dvi savaites praleisti su tokiu pačiu ar didesniu svoriu jo metimo fazėje, negu prarasti jį per greitai ir pakenkiant savo sveikatai. kas dažnai yra pamirštama.

aišku, norėtųsi maratono metu sverti kuo mažiau. bet turėdamas galvoje, kad treniravausi tampydamas gerokai sunkesnį mėsos gabalą, negu esu dabar, nesibaiminu, kad maratono dieną galiu sverti 81-82 kilogramus. tai neturėtų sutrukdyti pasiekti tam tikrų tikslų.

išvados ir pamokos ateičiai

IMG_0945
viena mėgstamiausių mano vilniaus gatvių ir žvilgsnis priekin

apibendrindamas galiu išskirti kelis pagrindinius dalykus.

pirmiausiai, kaip jau ir daug kartų esu minėjęs, pakeliui link kiek didesnių ir svarbesnių tikslų dažnai reikia ignoruoti savo proto tinginystės šauksmus, išlaikyti dėmesį ir susitelkimą į procesą bei tikslą, link kurio yra judama.

antra, nedera per anksti džiaugtis ir šokinėjant iš laimės teigti, kaip stipriai tu pasikeitei ir kokius gerus naujus įpročius išsiugdei. atėjus momentui, kai pasidarys sunku, visi praeities trūkumai gali susikaupti ir trinktelti tau šlapiu skuduru žandan.

na ir trečia – ieškokite savo. neklausykite aklai šabloninių tiesų ir patarimų. ne tik apie tai, kiek pakartojimų daryti nuo grūdako. tai nėra tik apie sportą. tai yra apie pačias įvairiausias gyvenimo sritis. eksperimentuokite, bandykite ir nebijokite būti kitokie, negu galbūt yra dauguma.

linkiu puikios (beveik paskutinės) vasaros savaitės,

remigijus

Advertisements

One thought on “100 dienų iššūkis: devinta savaitė ir senos naujos problemos

Add yours

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: