100 dienų iššūkis: penkta savaitė

ir vėl išaušo saulėtas sekmadienio rytas. ir vėl metas apžvelgti savaitę, kuri baigsis už lygiai 14 valandų ir 30 minučių. čia jokia paslaptis ir visi tą puikiai žino, bet labai noriu tai pasakyti:

laikas bėga kaip eliud kipchoge. 

įvedus šį vardą ir šią pavardę į google staiga išaiškėja, ką gi čia tokio mandro aš turiu galvoje.

psichologija

kaip ir visuomet savo apžvalgą pradedu nuo to, kas dėjosi galvoje. šie dalykai man yra patys įdomiausi ir atrodo svarbiausi. kaip jau ir esu minėjęs praeitos savaitės įraše, pagaliau atėjo tas momentas, kai visos mintys ir visi procesai, vykstantys galvoje, nebelaiko šio 100 dienų sumanymo kaip kažkokio baisaus ir begalinių pastangų reikalaujančio mazochistinio proceso. atėjo tas momentas, kai išvažiavau į autostradą, pasirinkau leistiną greitį (na ir dar plius 10-20 km/h, kaip įprastai daro žmonės), įsijungiau autopilotą, įsijungiau geros muzikos, patraukiau kojas nuo pedalų ir tiesiog rankomis kontroliuoju vairą. šia metafora noriu pasakyti, kad tiesiog atėjo laikas, kai karčios pradžios šaknys pradėjo duoti saldžius vaisius ir psichologiškai viskas pasidarė žymiai lengviau nepaisant to, kad fiziškai dirbu ir toliau tokiu pat intensyvumu, kaip dirbau prieš tai. tai nebėra kažkoks savęs kankinimas ar uždarymas į narvą. tai tapo tiesiog požiūriu į gyvenimą apskritai. labai teigiamu ir šviesiu požiūriu.

yra nuostabu matyti, kaip greitai ir kaip stipriai gali pasikeisti žmogaus mąstymas vien pakeitus tam tikrus dalykus, daromus fiziškai kiekvieną dieną. taip pat nuostabu yra matyti, kokie pasiekiami ir įmanomi yra dalykai, kurie dar prieš mėnesį laiko yra utopinių minčių pavidale. galbūt esu minėjęs tai jau ir seniau, tačiau paminėsiu ir dabar, ir dar daug kartų ateityje:

disciplina išlaisvina žmogų taip, kaip niekas kitas to padaryti nesugeba.

paradoksalu, tačiau tikra. iš pirmo žvilgsnio ir man atrodė, kad yra priešingai. tačiau pastarojo mėnesio patirtis sako šiek tiek kitaip. akivaizdu, kad tai nėra labai korektiška, nes prieš išreikšdamas šią mintį aš neapibrėžiau tiksliai, ką laikau laisve. na, bet tai yra atskira tema, į kurią dabar nesigilinsiu.

taigi, per daug nesiplėsdamas galiu apibendrinti: nebėra sunku, nebėra nepatogu. arba dar tiksliau būtų sakyti nebėra taip sunku, nebėra taip nepatogu. aišku, kad būna momentų, kai nesinori bėgti į kalną ar lįsti po šalto vandens srove. tačiau matomai tam tikruose smegenų centruose jau atsirado nuospaudos visai taip pat kaip atsiranda jos ant pirštų bei delnų, kai nutrinamos šios vietos laikant irklų rankenėles.

gamtos išdaigos

šią savaitę teko prisiminti vieną esminį dalyką, kurį dažnai pamirštu ir aš, ir kiti žmonės. galima prisigalvoti kokių tik nori planų, idėjų ir sumanymų. tačiau kartais aplinkybės tiesiog paims šlapią skudurą, trinktels į žandą ir pasakys ne. šią savaitę taip nutiko ir man. naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pasijaučiau prastai, blogai miegojau, pradėjau karščiuoti. penktadienį visą dieną turėjau temperatūros. nebuvo jokių peršalimo simptomų. vakare temperatūrai pakilus virš 39 laipsnių nusprendžiau nebelaukti ir išsikviečiau greitąją pagalbą. buvau nuvežtas į infekcinę ligoninę. viskas baigėsi paskirtais antibiotikais ir kelione namo. kitos dienos rytą jaučiausi nepalyginimai geriau. šiandien jaučiuosi puikiai. ką aš tuom noriu pasakyti. o gi tai, kad tokie įvykiai kaip šis atsitinka pačiais netikėčiausiais momentais. dėl karščiavimo nėjau sportuoti ir ilsėjausi visą savaitgalį. matomai toms bakterijoms, kurios pateko į mano organizmą, nėra labai įdomus mano 100 dienų sumanymas ir savaitgalio treniruočių planai. joms reikia daugintis ir jos rado šaunią vietelę tam reikalui atlikti. taigi, kartais aplinkybės gali stipriai paveikti žmogų bei apkarpyti jo ambicijas. tačiau džiaugiuosi, kad man puikiai pavyko su tuo susitvarkyti, nepanikuoti ir prisiminti, kad vos tik pasveiksiu, vėl tęsiu savo veiksmus.

sportas, mityba bei režimas

bėgimo dienomis ėmiau keltis 4 valandą ryto. šią savaitę bėgau 15, 20 ir 10 kilometrų pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį atitinkamai. taigi, gavosi 45 kilometrai iš viso. planavau nubėgti žymiai daugiau. o bet tačiau. sporto salę aplankiau du kartus: antradienį ir ketvirtadienį. tą darau 6 valandą ryte, prieš darbą. džiaugiuosi, nes viskas vyksta labai stabiliai ir pastoviai. matau progresą bėgimo greityje, širdies darbe, tam tikruose pratimuose sporto salėje. matomai po sveikatos sušlubavimo sugrįžus atgal prie fizinio krūvio bus juntamas šioks toks regresas, tačiau tai yra visiškai normalu ir neturėtų kelti per didelio susirūpinimo. šioje vietoje stengiuosi įžvelgti teigiamą pusę, t.y. visada pabrėžiu faktą, kad dvi dienas ilsėjausi, ilgai miegojau, gėriau daug skysčių, gerai maitinausi. todėl manau, kad pavyks greitai atsigauti ir tobulėti toliau.

maitinausi kaip ir įprastai. darbo dienomis visuomet valgau savo maistą, kurį pasidarau namuose iš anksto. neturiu konkretaus plano, ką valgysiu kiekvieną dieną. visa tai gaunasi spontaniškai. atsižvelgiu į tai, ko labiau norėčiau, taip pat visuomet stengiuosi palaikyti šiokią tokią įvairovę. vadovaujuosi paprastu principu: stengiuosi susirinkti pakankamą kiekį baltymų tam, kad pavargę raumenys gautų pakankamai medžiagų atsitatymui ir taip pat stengiuosi susirinkti pakankamą kiekį riebalų ir angliavandenių tam, kad turėčiau energijos savo kasdieniams darbams atlikti. o maistas, kurį pasirenku, tampa tiesiog įrankiu realizuoti šį principą. kol kas viskas sekasi puikiai, mano kelyje nesimaišo prastas maistas, saldumynai ir visa kita. nevaržau savęs, nes man jų savaime nebesinori. niekada nemaniau, kad taip gali būti.

fiziologija

šią savaitę kūno masės šlubavimai buvo šiek tiek labiau akivaizdūs palyginus su kitomis savaitėmis. skirtumas tarp kūno masės penktadienį ir šeštadienį ryte buvo 2.1 kilogramo. tai yra labai lengvai paaiškinama. normalu, nes praradau daug skysčių karčšiuodamas. dabar (sekmadienį) svarstyklės rodė 85.6kg. tai reiškia, kad per penkias savaites netekau apytiksliai keturių kilogramų kūno masės. o tai yra pats šauniausias rezultatas, kokio galėjau tikėtis. viskas vyksta lėtai ir užtikrintai ir tikiuosi, kad daugiausiai riebalų sąskaita. praėjus visam sumanymo laikui pasidarysiu pakartotinę kūno sudėties analizę ir tada nebereikės nieko tikėtis – atsakymai bus parašyti juodu ant balto. taigi, žadu ir toliau judėti ta pačia linkme: mažinti per didelį riebalinį audinį ir palengvinti savo širdžiai darbą. tai taip pat padės man šiek tiek greičiau bėgti.

išvados

apibendrindamas galiu pasakyti, kad viskas eina labai gera linkme. taip, būna sunkumų, būna aplinkybių, kurios priverčia pakoreguoti savo planus. tačiau svarbiausia yra per daug dėl to nenusiminti ir nesusikoncentruoti ties tuo. praėjo dar viena puiki savaitė ir žinau, kad laukia dar daug ir dar geresnių jų ateityje. nesustojau ir nesustosiu toliau.

linkiu puikaus sekmadienio ir produktyvios ateinančios savaitės.

nemeskite reikalų, kai pasidaro sunku.

remigijus

Advertisements

One thought on “100 dienų iššūkis: penkta savaitė

Add yours

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: