100 dienų iššūkis: sumanymo pradžia

įžangoje apie save rašiau apie tai, kad mėgstu eksperimentuoti, ir apie tai, kaip nusprendžiau šiek tiek daugiau iš savęs reikalauti bei priimti daugiau sprendimų, kurie iš pirmo žvilgsnio priverčia jaustis nepatogiai ar nėra lengvai įgyvendinami. taigi, dabar aprašysiu, ką sugalvojau.

prieš dabar

sportas man nėra svetimas reikalas. pamenu dieną, kai brolis pirmą kartą mane palydėjo į irklavimo treniruotę 2007 metų spalio 7 dieną. buvau storas vaikas, kuris norėjo šiek tiek pajudėti ir sustiprėti. irklavimas – nuostabus sportas, kuriuo užsiėmiau 4 metus. nustojęs irkluoti pasilikau prie periodiško apsilankymo sporto salėje, megėjiško begiojimo, kartais pasivažinėdavau dviračiu. ir štai dabar yra 2018 metų vasara. tai reiškia, kad pastaruosius 10 metų su keliomis iki 3 mėnesių ilgio pertraukomis vis užsiimdavau vienokia ar kitokia sportine veikla. taigi, fizinis krūvis mano organizmui nėra svetimas.

problemos

per visus tuos metus vis norėjau pasiekti vienokių ar kitokių rezultatų sporte. ne profesionalių, bet megėjiškų. tampiausi paskui save savo žalią brolio dovanotą tašę su krokodilu, maisto dėžutes ir kitus susijusius daiktus visur, kur eidavau: į mokyklą, į universitetą, į darbą. todėl, kad po visų šių reikalų vėliau eidavau sportuoti. ši veikla man patiko. viskas būtų kaip ir neblogai, tačiau.

per visus tuos metus aš taip ir nepajudėjau į priekį.

taip, pajudėjau, bet ne taip, kaip norėjau ir neproporcingai pastangoms, kurias dėjau į šią veiklą. kai kalbama apie judėjimą, svarbu apsibrėžti atskaitos sistemą. kažkokio kito žmogaus atžvilgiu aš gal ir pasiekiau daug. tačiau man neįdomu, kaip yra to kito žmogaus atžvilgiu. visada galima atrasti geresnių ir blogesnių pavyzdžių, priklausomai nuo to, ką norima tais pavyzdžiais pagrįsti.

problemų priežastys

juokinga yra tai, kad aš visada žinojau, kodėl taip yra. žinau ir dabar. o problema yra paprasta: aš per daug ir per dažnai darydavau tai, ką daryti norisi, o ne tai, ką daryti reikia, jeigu noriu pasiekti savo. dažnai girdžiu pasakymą, kad yra svarbu atrasti balansą. tačiau man taip neatrodo. taip manau todėl, kad jeigu tikslai yra labai dideli, balansui vietos gali ir nebelikti. tačiau tai yra atskira tema.

taigi, dažnai darydamas tai, ką daryti noriu, aš vis tampiausi pirmyn ir atgal per daug nepajudėdamas į priekį. konkrečiai turiu galvoje sportą, konkretų tikslą, konkretų treniruočių planą, gerai subalansuotą mitybą ir taip toliau. daug laiko aš lyg ir buvau kažkiek pastovus su vienu ar kitu prieš tai išvardintu komponentu, tačiau taip ir nebuvo nieko konkretaus. prie viso to pridėjus prastą mitybą, rezultatas buvo pasmerktas būti nuliniu.

mityba yra atskira tema, apie kurią galėčiau kalbėti nesustodamas. aš nežinau, kiek pirmadienių buvo “nuo šiandien tai jau tikrai pradėsiu viską daryti taip, kaip priklauso”. ir aš susimaudavau vėl ir vėl. ir vėl. ryte aš skaičiuodavau kiek angliavandenių, baltymų ir riebalų sudarys mano pusryčius, o vakare išsišiepęs kimšdavau picą užsigerdamas spraitu ir besimėgaudamas milkos šokoladu desertui, nes juk reikia sau leisti. 

štai čia ir yra klasikinis pavyzdys atvejo, kai smegenys pradeda vadovauti paradui ir žmogus ima daryti tai, ko reikalauja jo protas. pamiršęs visus savo užsibrėžtus tikslus, siekius, kai kuriais atvejais savo moralės normas. lipdamas ant šito grėblio vėl ir vėl ir vėl savo kaktoje aš prasimušiau tokią skylę, kad po 100 pirmadienių jis tiesiog pereidavo kiaurai ir padėtis tapo visai nebekontroliuojama. štai čia ir yra ta vieta, kai galima būtų pasinaudoti ta nuostabiąja žmogaus savybe priimti sprendimus. o bet tačiau.

taip per pastaruosius 2 metus aš ne tik kad nepasiekiau jokio progreso savo sportinėje veikloje, bet priešingai: aš regresavau. priaugdavau šiek tiek svorio. tada jį numesdavau. tada vėl priaugdavau. trys žingsniai į priekį ir keturi atgal. kulminacija įvyko tada, kai per apytiksliai du mėnesius priaugau beveik 10 kilogramų. galėjau užsimerkęs užsisakyt didelį royal kompleksą iš mcdonald savitarnos ekranų. ir papildomai dar kelis mėsainius. galbūt to man ir reikėjo, nes kažkur mano smegenų operacinė sistema ėmė mėtyti įspėjimus, kad

pala, kažkas čia yra ne taip.

ko aš čia streikuoju

akivaizdu, kad prieš tai aprašytas elgesys turėjo neigiamų rezultatų. visų pirma, neigiamų rezultatų apskritai mano savijautai. nereikalingi kilogramai, nuotaikų kaitos kaip alkoholikui abstinencijos periodu, nereikalingos išlaidos ir visa kita. na ir taip pat akivaizdu, kad laikantis tokio mitybos plano nežinia ko savo sportinėje veikloje pasiekti negalėjau. aš apskritai ėmiau vengti fizinio krūvio, kuris seniau man patikdavo.

sumanymas

taigi, žinodamas savo pagrindinę problemą tiesiog turėjau pradėti veikti ir daryti viską, kad ją išspręsčiau. aš bandžiau visokius “bandyk atrasti balansą ir užsiimti tuo saikingai”. tačiau tai man nepadėjo. arba tiesiog buvau per silpnas. aš bandžiau labai daug ką ir labai daug kartų man nepavyko. labai labai daug kartų. 2 metus kartų.

aš žinojau, kad man tiesiog reikia šiek tiek pakovoti su visais mano proto šauksmais, reikalaujančiais patogumo ir komforto. tai nereiškia, kad nuo šiol aš miegu rusy ant medinės lentynos apsiklojęs senais laikraščiais. aš pradėjau nuo paprastų dalykų: nustojau gerti kavą, kurią lakdavau kibirais. kartais ir po 5 puodelius į dieną. pirmomis dienomis jausdavau baisiai didelį nepatogumą, kai vietoje įprasto vizito prie kavos aparato darbe aš tiesiog įsipildavau vandens. tada dar įvedžiau ir šaltą dušą. todėl, kad esu bandęs seniau ir man patiko jo poveikis. taip pat pridėjau ir dienos režimą, t.y. daugiau mažiau pastovų laiką, kada keliuosi, kada einu miegoti. na ir galiausiai prie viso to aš pridėjau ir sportinę veiklą, kuri yra koordinuota ir tikslinga. šis sumanymas yra eilinis “dabar tai jau tikrai”.

bet rimtai, dabar tai jau tikrai

100 dienų

taigi, nusprendžiau, kad per artimiausias 100 dienų aš nevartosiu kavos, saldumynų ir įvairaus junk maisto. taip pat visuomet prausiuos šaltu vandeniu, dažnai sportuosiu anksti ryte, geriau reguliuosiu savo laiką bei išlaidas. visa tai susiveda į vieną: darysiu tai, ką darydamas aš jaučiuosi nepatogiai, bet kas ilguoju laikotarpiu man, o aš tai tikrai žinau, atneš teigiamą rezultatą. šiandien, kai rašau šį įrašą, yra antros savaitės sekmadienis, t.y. 14-ta diena.

ko aš čia išsidirbinėju?

 aš tikiu, kad tai visų pirma sustiprins mano valią ir gebėjimą nebūti proto užgaidas tenkinančiu avinėliu. taip pat tikiu, kad mano gyvenimo kokybė apskritai pagerės. ir dar tikiu, kad galiausiai aš pasieksiu tai, ką visada norėjau pasiekti.

nebūk toks susireikšminęs

visa tai rašau ir pasakoju viešai, nes noriu dalintis patirtimi ir parodyti pavyzdį, kad pasikinkius tą savo saldainėlio reikalaujantį protą ir panaudojus jį šiek tiek gudriau, paspaudus iš jo daugiau, galima pasiekti puikių dalykų. aš manau, kad ši tema yra aktuali absoliučiai visiems žmonėms ir visi kasdien su tuo daugiau ar mažiau susiduria. tik galvoja apie tai galbūt gerokai mažiau negu aš galvoju. bent jau mano aplinkoje aš tą pastebiu kiekviename kampe. aš nenoriu nieko mokyti gyventi, aš neteigiu atradęs tikrosios tiesos, šviesos ir gyvenimo kelio. aš tiesiog eksperimentuoju ir bandau rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus bei jais pasidalinti.

įkvėpimas

tai, ką darau pastaruoju metu, yra absoliutus pietų miegas palyginus su tuo, ką daro žmonės pasaulyje. vieni didžiausių mano įkvepėjų yra david goggins ir ross edgley. pastarasis šiuo metu vykdo savo beprotišką sumanymą apiplaukti britų salas per 100 dienų. ir tikrai neneigsiu, kad tą šimto dienų laikotarpį aš pasiėmiau iš jo. jeigu žmogus gali praleisti 2400 valandas pakaitomis plaukdamas 6 valandas ir ilsėdamasis tiek pat, tai aš tikrai galiu visą tą patį laiką praleisti nesurijęs kokios nors nesąmonės.

kiti įrašai bus skirti aptarti mano rezultatus, pasiektus kiekvieną savaitę. ir svarbiausia – aptarti tai, kas darosi galvoje, kai prisiverti tą sunkesnį kelią.

norėdamas rezultato, geresnio už vidurkį, žmogus turėtų atitinkamai įdėti didesnes už vidutines pastangas.

remigijus

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: