apie mane

kas aš toks

mano vardas yra remigijus, o pavardė – labutis. man yra 24 (dabar jau 25) metai ir aš gyvenu vilniuje, lietuvoje. dirbu įdomų darbą draudimo įmonėje, kur praleidžiu apie ketvirtį visos savo savaitės. taip pat studijuoju universitete, 2019 metų vasarį turėčiau gauti magistro diplomą. taigi, esu įprastas tokio amžiaus žmogus.

įžanga

man patinka nagrinėti įvairius dalykus, domėtis, abejoti ir uždavinėti daug klausimų. aš labai mėgstu fiksuoti įvairius duomenis, susijusius su mano kasdiene veikla arba matoma aplinka. iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra beprasmiai ir nereikšmingi rodikliai, bet po kurio laiko išaiškėja, kad juose slypi gana daug informacijos ir atsakymų į klausimus apie įvairius reiškinius.

kadangi kalbu labai abstrakčiai, tai pateiksiu kelis pavyzdžius. aš jau metus laiko seku savo išlaidas ir pajamas. kiekvieną kartą, kai kur nors atsiskaitau (dažniausiai) kortele, vėliau užsirašau kam ir kiek išleidau. atrodo, kad tai yra beprasmis savęs apkrovimas nereikalingom nesąmonėm, spraudimas savęs į kažkokius nepatogius rėmus. tačiau kai jau turiu sukaupęs metus tokių duomenų, aš puikiai žinau, ką darau gerai, ką darau nelabai gerai ir ką reikia keisti, jeigu noriu, kad finansinė padėtis pakryptų viena ar kita linkme. kitas pavyzdys – taip pat beveik metus fiksuoju savo svorį. kiekvieną rytą. identiškomis sąlygomis. taip pati gali atrodyti, kad svertis kas rytą yra nenormalu, tačiau man yra labai įdomu turėti tokią svorio duomenų laiko eilutę ir matyti, kaip ji kinta ir nuo ko tie pokyčiai priklauso. galima labai lengvai įsitikinti, kad mėnesio išlaidos saldumynams ir mano kūno svoris koreliuoja labai stipriai. matuojamus dalykus yra kur kas lengviau suvaldyti.

viena įdomiausiu temų, apie kurias dažnai galvoju, yra žmonių elgesys ir to elgesio priežastys. todėl ir šitą blog’ą naudosiu kaip priemonę savo elgesiui fiksuoti, stebėti, kaip jis kinta bėgant laikui, dalintis patirtimis ir pateikti savo įžvalgas.

pagrindinė idėja

aš turiu galvoje vieną idėją, kuria esu apsėstas. ji yra labai paprasta, bet kažkodėl (žinau, kodėl) aš ją vis ignoravau ir nieko nedariau, nors ir žinojau, kad ji yra:

žmogus gali priimti sprendimus.

iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra eilinis banalus šūdas iš motyvacijos knygų viršelio. bet kai pamąstau apie tai šiek tiek daugiau, suprantu, kad čia yra šiek tiek daugiau dalykų, negu atrodo. pamėginsiu pateikti pavyzdį.

pavyzdys: įsivaizduoju alkaną laukinį šunį, kurio niekas nešėrė dvi paras. ir tada įsivaizduoju, kad kas nors ateina ir meta jam kaulą. arba mėsgalį. kažką, ką tas padaras labai mėgsta ir apie ką pagalvojus jam pradeda skirtis seilės ir prasideda įvairus procesai skrandyje. ką daro šuo? manau, kad 999 šunys iš 1000 nubėgtų tiesiai prie skanėsto ir imtų jį ėsti. na o tas vienas likęs arba negali paeiti, arba jau yra nugaišęs iš bado. tada taip pat įsivaizduoju analogišką situaciją, tačiau vietoj šuns tegul tai būna žmogus, o vietoj kaulo – bet koks to žmogaus labai mėgstamas patiekalas. ir štai čia atsiranda skirtumas: pateikus tą patiekalą žmogui, aš jau nesu tikras, kad tas žmogus puls prie jo kaip šuo. aš manau, kad tas žmogus gali nuspręsti taip nedaryti ir pasakyti

ačiū, bet man nieko nereikia. 

ir badauti toliau. įgyvendinti šią savo mintį alkanajam gali būti nepatogu, tačiau galimybę priimti tokį sprendimą ir atitinkamai elgtis žmogus visuomet turi. galbūt turi ir gyvūnas, tik aš to nežinau.

taigi, šis pavyzdys puikiai iliustruoja tai, ką aš turiu galvoje sakydamas, jog žmogus gali priimti sprendimus.

taikymai sau

supratęs šį faktą nusprendžiau labiau kreipti dėmesį ir būti sąmoningas tais momentais, kai priimu sprendimus kasdieniame gyvenime. iš tikrųjų jų yra labai daug ir labai įvairių ir didžioji dalis yra atliekama visiškai automatiškai ir be didelių apmąstymų. tačiau vienas dalykas, kuris neabejotinai išryškėjo, yra tas, kad dažniausiai tie priimami sprendimai yra susiję su patogumo jausmu mano protui. taip pat dažniausiai jie sąlygoja trumpalaikį patogumą kuris ilguoju laikotarpiu nebūtinai sutampa su mano bendra gera savijauta apskritai.

pradėjau atpažinti savo proto šauksmus, reikalaujančius patogumo: kavos puodelis, saldainis, vaflis, bet koks kitas saldumynas, seniau tai būdavo cigaretės, snaudimo mygtukas žadintuve kai reikia keltis, šiltas vanduo duše, dar viena valanda nesąmonių skrolinimui internete. galėčiau tęsti, nes šitas sąrašas yra itin ilgas. taigi, ką aš padariau? aš nusprendžiau pradėti dalį tų patogumo siekių ignoruoti. pradžioje yra sunku. po kiek laiko nebe taip sunku. dar po kiek laiko prasideda puikūs dalykai.

taigi, vienas iš mano tikslų yra dalintis tokio tipo patirtimi šiame blog’e. aukščiau aprašytos idėjos taikymas sau yra glaudžiai susijęs su tam tikros disciplinos įvedimu, dienos režimo nusistatymu, sportu, mityba, įvairiais iššūkiais ir taip toliau. visa tai, kas verčia jaustis nepatogiai, tačiau išlaisvina iš tarnavimo savo protui teikiant jam patogumą bet kokia kaina.

sprendimų reikšmė

turėdamas visa tai galvoje imu suprasti, kokie svarbūs yra sprendimai, atliekami kasdien. aš nekalbu apie didelius sprendimus. aš kalbu apie pačius mažiausius, kurių kiekvieną dieną žmogus padaro labai daug ir dažniausiai net negalvodamas. po kiek laiko tie sprendimai ima kauptis ir galų gale jie apsprendžia, kas aš esu, kokioje aplinkoje aš gyvenu, su kokiais žmonėmis aš bendrauju, kokia veikla aš užsiimu, kokia mano gyvenimo kokybė ir taip toliau. todėl aš mėgstu sakyti, kad

kasdieniai mažiausi sprendimai susikaupdami apsprendžia būseną, kurioje žmogus yra esamuoju laiku. 

dažniausiai ne aplinka, ne genetika, ne kiti žmonės tai apsprendžia, o pats asmuo. ir galbūt tai yra apspręsta nesąmoningai arba tiesiog yra lengviau arba patogiau priimti vienokį ar kitokį sprendimą ir atitinkamai elgtis. girtas žmogus yra girtas, nes jis pats nuėjo į maximą ir pasiėmė dar vieną 0,7l starkos. neištikimas vyras linksminasi draugų ir kekšių draugijoje, kai tuo tarpu jo žmona su vaikais miega namuose, taip pat priėmė tokį sprendimą. tėvas, mušantis savo dukrą taip pat priėmė sprendimą taip elgtis. taip pat kaip ir kunigas, prievartaujantis berniuką. taip pat žmogus turi viršsvorio, nes patogu jį sukaupti. galėčiau tęsti ir tęsti šituos neigiamus pavyzdžius. bet manau, kad aiškiai išsakiau, ką turiu galvoje. pagrindinė mano mintis yra ta, kad visi šie išvardinti veiksmai galėjo būti ir neatlikti, jeigu tik juos atlikę žmonės būtų nusprendę elgtis kitaip. o tokią galimybę jie turėjo. visi žmonės turi.

išvados

taigi, aš nusprendžiau šiek tiek atidžiau sekti savo priimamus sprendimus, reikalauti šiek tiek daugiau iš savęs ir stengtis nustoti aklai vykdyti savo proto užgaidas. aš nesakau, kad reikia atsisakyti absoliučiai visko ir eiti gyventi į vienuolyną. aš tiesiog bandau, eksperimentuoju ir dalinuosi patirtimi. žinau, kad tai nėra patogu dabar, tačiau taip pat žinau, kad po kiek laiko visa tai neabejotinai turės teigiamų pasekmių.

remigijus

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com

Up ↑

%d bloggers like this: